Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo iššūkių, kuriuos išsprendęs žmogus pasiekia kitą asmenybės brandos etapą. Tačiau iš tėvų, paklaustų, kuris amžiaus tarpsnis sukelia daugiausia atodūsių, akių vartymo, nesusipratimų ir t. t., išgirsime: „Žinote, paauglystė...“

Užrašykime žodį „pajudam“ ir kartu paryškinkime raides „pajudam“. Štai jums kodas – Pasaulio jaunimo dienos! Jau šypsotės prisiminę paskutinę kelionę į PJD? Numanau, buvote Madride. Arba ne, Krokuvoje?! O kaip kitaip? Eina gandas, kad tuos kartus keli tūkstančiai lietuvių akis į akį sveikinosi su popiežiumi Pranciškumi. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo. Juokauju juokauju.

O gal dar nebuvote PJD? Ir dar kaip tik mąstote, ar tik ne šie metai bus TIE, per kuriuos jau tikrai tikrai visai visai nebeliks Bažnyčioje jaunimo. Taip taip, garsokai kalbama, kad šimtmečiais žmonės į bažnyčią eidavo tik iš įpročio, dabar gi tas nebeveikia. Kažkur pasimetęs entuziazmas? Tai apžiūrėkime, kuo iš tiesų kvepia artėjančios Pasaulio jaunimo dienos, – pajudam Portugalijos link!

Žengti pirmieji žingsniai kuriant naują paslaugą Lietuvoje – atliepiant nuteistųjų artimųjų poreikius. Savo atradimais, patirtimi ir įžvalgomis apie socialiai pažeidžiamų žmonių grupę, kuri paliečia visus visuomenės narius, dalijasi Kauno arkivyskupijos Carito Nuteistųjų integracijos programos vadovė Renata Dubauskė, psichologė Neringa Čelienė ir Vilniaus arkivyskupijos Carito Nuteistųjų konsultavimo centro socialinė darbuotoja Edita Parham.

Popiežiaus inteciją lapkričiui pristato tėvas Antanas Saulaitis SJ.

Bažnyčios Sinodui – tai reiškia, tiesos atverčiai – iškelti katalikiškąjį pasaulį įsiūbavę klausimai neleidžia sustoti ir nusiraminti. Kaip šiandieniame Bažnyčios gyvenime jaučiasi menininkas? Ar jaučiasi savas tarp tikinčiųjų žmogus, kuris yra tiesiogiai pašauktas bendradarbiauti su didžiuoju Kūrėju?

Spalio Artumoje svečiuojasi fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius.

Kaip keitėsi Bažnyčios Lietuvoje veidas nuo tų laikų, kai pogrindyje pasirodė Katalikų Bažnyčios kronika ar kai pagaliau tapome laisvi, ir koks tas veidas šiandien? Artumos skaitytojų dėmesiui siūlome redaktoriaus diakono Dariaus Chmieliausko pokalbį su kunigu Hansu Friedrichu Fišeriu CO, kurio pažintis su Lietuva prasidėjo lygiai prieš 50 metų. Gimęs, studijavęs Vokietijoje, kunigas Hansas nuo 1994 m. dėstė Vilniaus seminarijoje, o 1997 m. tuometinio arkivyskupo Audrio J. Bačkio buvo paskirtas seminarijos rektoriumi. Šiuo metu jis tarnauja Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijoje ir yra Šv. Pilypo Nerio oratorijos vyresnysis (apie šv. Pilypą Nerį ir smagius jo darbus skaitykite 2013 m. birželio Artumoje).

Luigis ir Serena – trijų vaikų tėvai popiežiui Pranciškui papasakojo savo gyvenimo istoriją. Jie – kohabituojanti šeima (nesusituokę kartu gyvenantys) – atskleidė autentišką troškimo priimti Santuokos sakramentą priežastį. Ši istorija parodo, kaip paprasta žmones „nurašyti“ kaip nepakankamus bendruomenei. Popiežiaus Pranciškaus atliepas šiai šeimai yra padrąsinantis nuostabią šeimą ir mus pamokantis, kad niekada nesiliautume kovoti prieš atmetimo kultūrą.