Kaip ir kiekvienais metais, sausio 18–25 d. melsimės už visų krikščionių vienybę. Ekumenizmas, kitaip tariant – vienybės tarp krikščionių siekimas, nuo Vatikano II Susirinkimo tapo tarsi popiežiaus darbotvarkės dalimi, vienas iš prioritetų – kalbant apie Katalikų Bažnyčią, nes protestantų ir ortodoksų pasaulyje ekumenizmo judėjimas yra kiek ankstyvesnis. Tai matėme po Susirinkimo išrinktų popiežių veikloje; ir Pranciškus ne išimtis. Tačiau kiekvienas popiežius yra „išimtis“ savo stiliumi.

Dauguma ne itin religingų Lietuvos žmonių labai miglotai įsivaizduoja natūralų šeimos planavimą (NŠP), dažniausiai – kaip atgyvenusį, neefektyvų, sudėtingą būdą. „Vatikano ruletė“ – neretai palyginama. Ne vienas girdėjome, kaip kažkokia pora taikė NŠP ir jiems nepasisekė. Bet yra porų, aistringai liudijančių, kad NŠP pakeitė jų gyvenimą.

Popiežius paskelbė jubiliejaus metus: „Būna akimirkų, kai esame pašaukiami ypatingiau nukreipti žvilgsnį į gailestingumą ir patys tapti veiksmingais Tėvo veikimo ženklais. Kaip tik todėl paskelbiau Ypatingąjį gailestingumo jubiliejų. Tai turėtų būti Bažnyčiai malonės metas ir padėti padaryti tikinčiųjų liudijimą stipresnį bei veiksmingesnį“ (MV 3), o šių metų „šūkis“ – būti gailestingiems kaip Tėvas.

Mieli skaitytojai, mūsų žurnale šeimai pristatome naują skiltį – „Atsargiai – paAUgliAI“. Vaikai numerio tema samprotauja skiltyje „Vaikai apie...“, „Jaunimo iššūkyje“ jaunimas reiškia savo požiūrį, o tarpinę „grandį“ – paauglius – žurnale retai matėme ir girdėjome. Tikimės, kad nuo šių metų tai pasikeis.

Po naujametinių fejerverkų ir trenksmo ateina Sausio 13-oji. Lyg primindama, kad gyvenimas – tai ne vien paikionės ir nirtulingas pirkimas, bet ir kažkas, kas daug rimčiau, kas net mirtinai rimta.

Vėl atėjus laikui „persukti“ ne vien valandas, bet ir metus, galvoje beveik natūraliai kyla klausimas: kas per juos nutiko? Uždavus jį popiežiaus Pranciškaus pontifikatui, būtų galima pasakyti nepaprastai daug dalykų, bet šiame straipsnyje skaitytojui pasiūlysiu tik vieną mintį: per šiuos metus išryškėjo dviguba Pranciškaus lyderystė, tiek katalikų bendruomenėje, tiek pasaulyje.

Šiuos Pašvęstojo gyvenimo metus pradėjome tekstu „Kokia ateitis laukia vienuolynų?“ (žr. 2015 m. sausio ir vasario Artumą), kuriame sesuo dominikonė Marie-Pascale Ducrocq OP svarsto apie vienuolinio ir ypač kontempliatyvaus gyvenimo vietą ir perspektyvas šiandienos pasaulyje, atskleidžia, kaip vienuoliai mato save. Tačiau nemažiau įdomu sužinoti, kaip vienuoliai, praleidę daug metų uždarame vienuolyne, nuolat melsdamiesi Dievui už mus ir gyvendami tarsi „anapus“, mato mus – „šiapusinį“ pasaulį. Apie tai paprašėme pasidalyti Lietuvoje besimeldžiančių brolių benediktinų.