Dviejose ankstesnėse dalyse matėme, kad Mišių šerdis, Eucharistinės maldos formulė, išliko tokia pat, kokią žinome iš ankstyviausių liudijimų. Tačiau bendra Mišių eiga amžių būvyje kito, buvo pildoma, veikiama geografinių kontekstų, istorijos įvykių, teologinių debatų. Kaip atskiros, savarankiškos knygos X–XI amžiuje atsiradę Mišiolai yra viso to liudininkai ir nepaprasti, daugelį amžių kauptõs Bažnyčios maldos, poezijos ir išminties saugotojai ir perdavėjai.

Popiežiaus Pranciškaus kvietimas Bažnyčiai apmąstyti ir išgyventi sinodiškumą tikintiesiems ir ne tik sukėlė įvairiausių reakcijų: nuo pasipiktinimo iki džiaugsmo. Artumos skaitytojus kviečiame iš arčiau pažinti, ką mūsų kunigai kalba apie popiežiaus pasiūlytą iššūkį Bažnyčiai ir šiandienos pasaulio situaciją. Nuoširdžiame dvasininkų pokalbyje dalyvauja diakonas Audrius Jesinskas,kunigai Andrius Alminas,Rolandas Bičkauskas, Vidas LabanauskasOCD, Vidmantas Balčaitis ir Žilvinas Zinkevičius; kalbina Artumos kapelionas kunigas Artūras Kazlauskas.

Gruodžio intencija : „Melskimės už katechetus, pašauktus skelbti Dievo žodį, kad liudytų jį drąsiai ir kūrybingai, su Šventosios Dvasios jėga.“

Mišių liturgijos istoriją galima palyginti su pasivaikščiojimu po modernų didmiestį, turintį senas šaknis – išlipę iš greitojo traukinio stotyje einame per jo kvartalus, kuriuose atsispindi amžių tėkmė: naujausi stiklo ir plieno statiniai įsiterpia tarp XX amžiaus pradžios art nouveau architektūros, renesanso baroko, viduramžių gotikos, net antikos pasaulį menančių liudininkų – kartais tai puikiai išsilaikiusios ir didingos struktūros, o kartais vos pastebimos detalės. Pasitaiko ir etninių kvartalėlių, kuriems kartais akivaizdžiai reikia remonto. Ir tik paskaitę miesto gidą sužinosime, kad daugelio dalykų mieste visai nesimato, tai tarsi pamatai po pamatais, esantys giliai žemėje.

Kovo Artumoje pasidalyta žinia apie naujos redakcijos Mišiolo lietuvių kalba rengimą, o balandžio – diskusija apie tai, kodėl tai svarbu. Viliuosi, kad šios eilutės dar labiau išplės skaitytojų akiratį.

Artėjant Šventojo Juozapo metų pabaigai, skaitytojus kviečiame susitikti su dviem gerais bičiuliais Gediminu Kvedaru ir Robertu Prybyla. Jie pasidalys apie tėvystėje patiriamus džiaugsmus, iššūkius, vyrų rekolekcijas ir... apie šeimos susirinkimų palapinę, kurią galbūt susigundysite pasiūlyti ir savo šeimai. Gediminas neseniai su šeima grįžo gyventi į gimtuosius Biržus, o Robertas, sukūręs šeimą su lietuvaite Elena, prieš šešerius metus atvyko gyventi į Lietuvą iš tolimosios Amerikos. Robertas su Elena augina penkerių, trejų ir beveik vienerių metų amžiaus vaikus, o Gediminas ir Vaida – penkerių ir dvejų.

Kviečiame savo skaitytojus prisiminti ir gal net naujai perskaityti 2014 metais Artumoje spausdintą impresiją, kuri šiuo metu ypač aktuali, kai Sveikatos apsaugos ministerija Lietuvoje siūlo įteisinti surogatinę (pakaitinę) motinystę.