Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė. (Ps 16, 11)

Kronika

ES siekia formuoti genderistinę švietimo politiką?

2015-10-22 | Vytautas SINICA
artuma1510-rs-p6
Griszka Niewiadomski nuotrauka

v-sinica.jpgVytautas SINICA

2013 metais per Europą nusiritus skandalingai žiniai apie radikalią portugalų socialistės Editos Estrelos Europos Parlamente (EP) pasiūlytą rezoliuciją, Lietuvoje kone pirmąsyk buvo suprasta, kad iš EP mus pasiekti gali įvairios šeimos sampratą keičiančios ir jaunimo mąstymą iškreipti siekiančios iniciatyvos. Europos darželinukus apie masturbaciją, o pradinukus apie „saugų“ seksą ir „normalias“ vienalytes šeimas išmokyti siūliusi Estrelos rezoliucija buvo atmesta, bet po jos sekė dar ne viena skandalinga genderistų ataka per Europos Parlamentą. Portugalų socialistės Lilianos Rodrigues rezoliucija „Mergaičių įgalinimas per švietimą ES“ šį rugsėjį vainikavo šias pastangas.

Po (kaip įprasta) gražius tikslus skelbiančiu rezoliucijos pavadinimu slepiasi prigimtinius lyčių vaidmenis niveliuojanti ir vaikystę seksualizuojanti švietimo programa. Rezoliucija siekiama ES šalių mokyklose įdiegti genderistinį švietimą, kuris naikintų tariamus lyčių stereotipus, padėtų berniukams ir mergaitėms perimti priešingos lyties socialinius vaidmenis. „Berniukai ir vyrai turėtų būti mokomi atlikti užduotis, kurios tradiciškai priskiriamos moterims.“ Europos Komisija raginama inicijuoti visos ES prijungimą prie liūdnai pagarsėjusios Stambulo konvencijos, kuria lyties pasirinkimas, nepriklausomai nuo biologinės lyties (pasiskelbimas moterimi, esant vyru, ir atvirkščiai), pripažįstamas žmogaus teise. Kartu ES šalys įpareigojamos į oficialias švietimo programas visais švietimo lygmenimis (taigi ir pradiniame) įtraukti medžiagą apie netradicinius lyčių vaidmenis (13 straipsnis) ir privalomą lytinį švietimą (29 straipsnis).

Europos Komisija raginama „kovoti su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės švietimo sistemos aplinkoje“, „objektyvią informaciją apie LGBT įtraukti į mokyklų programas [ir] sudaryti sąlygas valstybėms vienai iš kitos mokytis kovoti su homofobinėmis ir transfobinėmis patyčiomis“ (31 straipsnis). Būtent šios sąvokos leidžia suprasti, kad rezoliucija transseksualumą laiko norma, skatina ne gydyti savo lyties nesuvokiantį vaiką nuo psichinio sutrikimo, koks iš tiesų yra transseksualumas, o tą sutrikimą palaikyti remiantis tikrovės neatitinkančio lyties tapatumo iliuzija. JAV ir Kanados praktika rodo, kad šios „teisės“ pripažinimas netrunka įteisinti transseksualių berniukų lankymąsi mergaičių rūbinėse, dušuose, tualetuose ir t. t., o draudimai tai daryti pripažįstami jų teisių pažeidimais.

Tokio turinio rezoliucija gali stebinti Lietuvos visuomenę, tačiau ne Europos Parlamento narius. Rugsėjo 9-ąją EP pritarė šiai rezoliucijai 408 balsais „už“ (daugiausia kairiųjų, nors ir „krikdemų“) ir 238 – „prieš“. Lietuvoje išrinkti EP nariai balsavo įvairiai: „už“ – liberalai Petras Auštrevičius ir Antanas Guoga, socialdemokratai Zigmantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiūtė, „valstietis“ Bronis Ropė ir „darbietis“ Viktoras Uspaskichas, „prieš“ – „tvarkietis“ Rolandas Paksas, „darbietis“ Valentinas Mazuronis, LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis ir konservatoriai Algirdas Saudargas bei Gabrielius Landsbergis.

EP nariai liko abejingi 167 tūkstančiams parašų prieš šio dokumento priėmimą. Tuo pačiu prašymu į EP narius Lietuvoje kreipėsi Lietuvos tėvų forumas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Vakarų Lietuvos forumas, jaunimo sambūris „Pro Patria“ ir Studentų ateitininkų sąjunga. Tačiau piliečių balsas Briuselio nepasiekia – ES mastu net ir milijoninės peticijos politikams nedaro įspūdžio, kaip parodė Komisijos ciniškai atmesta iniciatyva už gyvybės apsaugą „Vienas iš mūsų“.

Rodrigues rezoliucijos priėmimas nereiškia, kad Lietuvos mokyklose bus įgyvendinamos lyties tapatumą sumaišančios švietimo programos. EP rezoliucijos ragina Komisiją imtis priemonių, tačiau jų vykdymas galiausiai priklauso nuo pačios Komisijos ir šalių narių vyriausybių valios bei išradingumo. Atsargiai stebėdami šalies mokymosi programas, turėtume išmokti kitą neraminančią pamoką.

ES viršnacionalinės institucijos nuosekliai ir vis drąsiau nesilaiko Lisabonos sutartyje nubrėžtų ES kompetencijos ribų. Ir šeimos, ir švietimo politikos sritys pagal subsidiarumo principą yra išimtinė šalių narių kompetencija, tačiau ES vis dažniau kėsinasi jas formuoti. Raminimai, jog ES negali primesti šeimos politikos, nebeatitinka tikrovės.

Norint kuo adekvačiau priešintis genderizmo ideologijos invazijai ir žinant, kokia perdėtai nuolanki ES direktyvoms neretai būna Lietuvos valdžia, reikėtų kuo greičiau suvokti, kad būtent Briuselyje vyksta tikroji kova dėl šeimos sampratos likimo.


NAUJAUSIAS NUMERIS
2018 m. gruodis 12

Artuma - artuma201812-vir.jpg

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Rotušės a. 23
LT-44279 Kaunas
Tel./faks. (8 37) 20 96 83,
8 673 13 303

[email protected]
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22