Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė. (Ps 16, 11)

2018 m. birželis 6
Kronika

Metai su palaimintuoju Teofiliumi

2018-06-11 | Mons. dr. Algirdas JUREVIČIUS
artuma201806_rs-p14.jpg
Baltimorės šv. Alfonso lietuvių parapijoje 1935 m. kovo 10 d. (už galimybę publikuoti nuotrauką dėkojame Gintarui Bujanauskui)

Mons. Algirdas JUREVIČIUS

Mons. dr. Algirdas JUREVIČIUS

Prabėgo beveik metai nuo tos akimirkos, kai Vilniaus katedros aikštėje buvo iškilmingai perskaitytas popiežiaus Pranciškaus laiškas, skelbiantis vyskupą ir kankinį Teofilių Matulionį palaimintuoju. Reikia pripažinti, kad iki beatifikacijos pal. Teofiliaus gyvenimas buvo plačiau žinomas tik aktyviausiems bažnytinio gyvenimo dalyviams, bet kai tam parodė dėmesį Vatikanas, visi sujudo. Lietuvoje buvo paskelbti Teofiliaus Matulionio metai, per kuriuos įvyko daug gražių iniciatyvų, piligrimysčių, o svarbiausia – Bažnyčia gavo naują užtarėją danguje. Be to, Kaišiadorių vyskupija paskelbė pradedanti ir kanonizacijos procesą.

Būdamas dangaus džiaugsme pal. Teofilius ir toliau veikia žemėje. Juk tikime, kad palaimintieji bei šventieji slėpiningu būdu dalyvauja Bažnyčios veikloje patraukdami kitus sekti Kristumi savo gyvenimo pavyzdžiu ir užtardami mus pas Dievą. Tad po beatifikacijos prasideda užtariančios malonės laikas, kuomet palaimintojo pagalba padeda tikintiesiems patirti įvairių malonių. Piligrimai atvyksta melstis į Kaišiadorių katedros Palaimintojo Teofiliaus koplyčią, kurioje saugomos jo relikvijos (sarkofagas) bei kanoninis paveikslas. Pažvelgę į piligrimų registracijos knygą matome, jog per pastaruosius metus koplyčią aplankė 104 organizuotos grupės iš Lietuvos ir užsienio, neskaitant mažesnių grupelių ir pavienių piligrimų. Tam tikslui buvo pradėta maldos iniciatyva Sekmadienių vakarai su palaimintuoju Teofiliumi, patraukianti vis daugiau maldininkų.

Kodėl mus traukia palaimintasis Teofilius? Ieškodami atsakymo žvelgiame į jo gyvenimą ir pripažįstame, jog tai buvo visiems artimas Dievo žmogus, nuolat siekęs būti tarp savo ganomųjų. Geriausiai šį palaimintojo bruožą iliustruoja scena iš jo gyvenimo, kurią papasakojo palaimintojo giminaitis Teofilius Pilka, padėjęs grįžti palaimintajam iš Mordovijos. 1956 m. pavasarį Potmos invalidų namuose laikomas vyskupas pagaliau gauna leidimą grįžti į Lietuvą. Padėti vyskupui kelionėje iš Lietuvos atvyksta Pilka. Visų pirma jis nueina į geležinkelio stotį ir nuperka bilietą iki Maskvos. Jam pasiseka, nes gauna dvi vietas kupė vagone, t. y. su uždara privačia erdve. Šia sėkme visuotinio deficito laikais Pilka pasidalija su vyskupu Teofiliumi, tačiau jis mieliau norėtų keliauti kartu su kitais į Tėvynę grįžtančiais tremtiniais, todėl giminaičiui liepė pakeisti bilietą. Vyskupas nepanoro važiuoti aukštesnės klasės vagone, bet pasirinko kelionę kartu su žmonėmis bendrame miegamajame vagone.

Palaimintojo Teofiliaus dvasingumas yra tiesiog įsišaknijęs Dievo tautoje. Jis nuolat ieškojo kontakto su žmonėmis ir net nebandė pasinaudoti kokiomis nors vyskupiškomis privilegijomis, norėjo bendrystės su visais. Tuo palaimintasis tampa panašus į Kristų, kuris godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save ir tapo žmogumi (plg. Fil 2, 7–8). Prisimename ir Mozę, kuris atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi ir „verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti priespaudą <...>. Jis Mesijo paniekinimą laikė didesniu lobiu, negu Egipto turtus“ (Žyd 11, 24–26).

Matydami vyskupo Teofiliaus veržimąsi į žmones, persekiotojai įvairiais būdais stengėsi jį nutolinti, tačiau lageriuose bei kalėjimuose Teofilius tapo švyturiu ir atrama išgyvenantiems laisvės netektį bei nusivylimus. Viename laiške jis net pasidžiaugė tuo, kad kalėjimuose esama kunigų, nes „kur avys – ten ir ganytojai“. Paskelbtas palaimintuoju Teofilius tampa dar artimesnis kiekvienam, ieškančiam prasmės, meldžiančiam sveikatos, sunkiose situacijose trokštančiam įžvelgti vilties kibirkštėlę.

Birželio 14–17 d. Kaišiadorių katedroje bus iškilmingai švenčiamos pirmosios beatifikacijos metinės. Po beatifikacijos iškilmių bičiuliai mus paguodė, kad pagaliau šventė baigėsi, o visi jos organizatoriai galės ramiai atsipūsti ir pasiilsėti. Praėję metai parodė kai ką kita. Jaučiu, kad tai ne pabaiga, bet didingų dvasinių patirčių pradžia.

Atvykite ir patys įsitikinsite!


NAUJAUSIAS NUMERIS
2018 m. gruodis 12

Artuma - artuma201812-vir.jpg

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Rotušės a. 23
LT-44279 Kaunas
Tel./faks. (8 37) 20 96 83,
8 673 13 303

[email protected]
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22