Apie tai, kas svarbu gyvenantiems Dievo ir žmonių artumoje

2017 m. gegužė 5
Kronika

Mylima arkivyskupo Teofiliaus šventoji

2017-04-24 | Kun. Marius TALUTIS
artuma201705-rs-09.jpg

Šiais metais dėkojame Dievui minėdami 10-metį, kai Lietuvą aplankė šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos. 2007 metais nuo gegužės 18 d. iki liepos 1 d. susitikti su šventąja galėjo didmiesčių ir kaimelių gyventojai, kalėjimų, vienuolynų, seminarijų bendruomenės ir lankytojai. Ji keliavo miestų gatvėmis ir vasaros pievų takeliais, jos rožių lietus nuplovė ir atgaivino ne vieną sielą, uždegė troškimu siekti šventumo kasdieniame gyvenime atliekant paprasčiausius darbelius. Per šv. Teresėlės relikvijų kelionę buvo išgyvenama panaši susitelkimo ir šventumo dvasia, kaip ir per šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimystę po Lietuvą 1993 m. Pažįstu žmonių, kurie ir šiandien kaip brangią relikviją tebesaugoja prie jos relikvijoriaus priliestą rožės žiedlapį.

Šventosios kelionė tapo svarbia tikėjimo tiesos pamoka apie šventųjų bendravimo būtinumą mūsų religinio gyvenimo tobulėjimui. Dėl kruopštaus pasiruošimo, katechezių, turiningos medžiagos ir apgalvotos programos bei prisilietimo prie relikvijų buvo išgyvenamas naujas, iki tol dar Lietuvoje nepatirtas susitikimas su šventąja. Taigi Teresėlė išmokė mus artimiau susidraugauti su šventaisiais, naujai atrasti relikvijų svarbą šventųjų užtarime.

Gražiai sutapo, jog prieš 10 metų į Lietuvos jaunimo dienas šv. Teresėlės relikvijos atkeliavo iš Kaišiadorių vyskupijos, Paparčių vienuolyno, o šiais metais arkivyskupo Teofiliaus relikvijos į Jaunimo dienas taip pat atkeliaus iš šios vyskupijos, garbingosios Kaišiadorių katedros. Prieš 10 metų, birželio 25 d., šv. Teresėlė, lydima tikinčiųjų minios ir ganytojų, o su jais ir dabartinio Kaišiadorių vyskupo, tuomet Kauno arkivyskupijos augziliaro Jono Ivanausko, keliavo laikinosios sostinės – Kauno gatvėmis, šiais metais kankinio Teofiliaus kūną nešime sostinės Vilniaus gatvėmis.

Kankinys arkivyskupas Teofilius, kaip ir šventoji Teresė, gimė tais pačiais 1873 metais. Abu jie – to paties laikmečio žmonės, tačiau gyvenę visiškai skirtingomis sąlygomis ir kitaip įgyvendinę Kristaus Evangeliją. Ir Teresei Marten, ir Teofiliui Matulioniui gyvenime teko pakelti kančių taurę, bet abu liko ištvermingi Dieve, abiejų rankose matome kryžių ir rožes. A. a. kunigas Mykolas Balnys pasakojo, kad 2000 m., atliekant Teofiliaus Matulionio palaikų ekshumaciją ir atidarius jo karstą, aplink pasklido nepaprastai malonus šviežių gėlių, tarsi rožių, kvapas. Argi tai ne šventųjų rožių lietus?.. Įdomu, kad mažieji Teresė ir Teofilius tais pačiais 1877 m. tapo našlaičiais netekdami mamos, ir tai pakreipė jų gyvenimą kita linkme. 1923 m. pavasarį, kai Kūdikėlio Jėzaus Teresė buvo skelbiama palaimintąja, kunigui Teofiliui teko išgyventi pirmojo įkalinimo pradžią Maskvos kalėjimuose. 1925 m. ji buvo kanonizuota, o kunigui Teofiliui tais metais pirmą kartą kalėjimo durys atsivėrė į laisvę ir jis turėjo galimybę rinktis – pasilikti Rusijoje ar grįžti į Lietuvą. Jis pasiliko ten, kur kiekvieną akimirką kilo pavojus jo gyvybei. 1927 m. šv. Teresė buvo paskelbta misijų globėja, tuo metu kunigas Teofilius, kaip pasišventęs misionierius, darbavosi tarp Leningrado ir Kolpino katalikų, nors bažnyčios buvo uždarytos ir vyravo nuolatiniai persekiojimai.

1954–1956 m. įkalintas Mordovijos Potmos neįgaliųjų namuose vyskupas Teofilius po ilgesnio laiko galėjo atnašauti šventąsias Mišias, nes kalint griežčiausiame Vladimiro kalėjime tokių sąlygų nebuvo, o ir sveikata buvo taip nusilpusi, kad jis nebegalėjo ant kojų pastovėti. Potmoje atgavęs galimybę švęsti Eucharistiją, savo laiškuose nuoširdžiai tuo džiaugėsi ir nuolat dėkojo Dievui. Prelato Prano Gaidos knygoje Nemarus mirtingasis įdėta vyskupo mažo Mišių altorėlio iš Potmos fotografija. Šiame altorėlyje matosi kryžius ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės paveiksliukas su relikvijomis. Prieš kryžių ir jos atvaizdą atnašaudamas šv. Mišias, Teofilius maldose išsakydavo savo troškimą grįžti į Lietuvą. Stebuklas įvyko – jis ne tik grįžo, bet ir spėjo dar daug nuveikti Bažnyčios ir Tėvynės gerovei.

Tikiu, kad kankinio Teofiliaus beatifikacija atpūs gal kiek kitokį malonės lietų, tačiau labai reikalingą sieloms nuskaistinti, tikėjimui augti ir Lietuvai atsinaujinti.

Kun. Marius TALUTIS


NAUJAUSIAS NUMERIS
2017 m. lapkritis 11

Artuma - artuma201711_vir.jpg

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Rotušės a. 23
LT-44279 Kaunas
Tel./faks. (8 37) 20 96 83,
8 673 13 303

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22