Eikime į jo Artumą su padėka, iš džiaugsmo traukime šlovės giesmes! (Ps 95, 2)

Gruodžio Artuma: „Bažnyčia, kas esi?“

Kokia kalba kalbi ir ką gali pasakyti pasauliui? Kaip išsaugojant tikėjimo lobį liudyti ir skelbti Gerąją Naujieną pasauliui naujais būdais ir suprantama kalba? Kaip įveikti didelį nesusikalbėjimą ne tik visuomenėje, bet ir Bažnyčioje? Kur vis dar trūksta jautrumo, ir koks yra tas gailestingumo kelias, Bažnyčią darantis Motina, o ne vien Mokytoja?

„Šiuolaikinei Bažnyčiai būti Dievo tauta reiškia būti Dievo raugu žmonijoje“, – sako popiežius Pranciškus. Kokią realybę apie Dievo tautą atskleidė Sinodinis kelias Lietuvoje? Nors esame tik pusiaukelėje, tegul užgimęs mūsų Gelbėtojas būna visko pradžia ir pabaiga.

 



Gruodžio Artuma: „Bažnyčia, kas esi?“

Įžanginiame „Laiške skaitytojams“ žurnalo redaktorius Darius ištaria jautrų nuoseklų dėkojimą mėnraščio redkolegijos nariams ir bendraautoriams. Šių žurnalui talkinančiųjų pavardes skaitytojai jau turėjo įsidėmėti. O mes dėkojame ištikimiesiems, kurių dėka pasiekiame Jūsų, mieli skaitytojai, protus ir širdis.

„Bažnyčia, kas esi ir ką gali pasiūlyti?“ – taip pavadintas išsamus pokalbis su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu. Jau 60 metų praėjo nuo Vatikano II Susirinkimo, ir popiežiaus Pranciškaus užmojis prikelti katalikus žygiui – Sinodiniam keliui – vis dar tebėra ano Susirinkimo tąsa, įgyvendinimo kelias. To Susirinkimo įgyvendinimas, anot kardinolo Bačkio, visame pasaulyje dar nėra ...įgyvendintas. O į kokius klausimus dar neatsakiusi Bažnyčia Lietuvoje? Kardinolas neužglostydamas opių temų drėksteli tiesos skalpeliu: „Ar esame ta Bažnyčia, kuri su džiaugsmu skelbia Evangeliją, o gal tik nori apginti savo statusą, teises, struktūrą, rodyti gražų fasadą?“

Ištikimoji Artumos talkininkė Irena Eglė Laumenskaitė šiame numeryje pratęsia Sinodinio kelio rezultatų Lietuvoje apžvalgą ir prisipažįsta: „Pažadėjusi svarstyti mūsų Sinodinį kelią negalėjau numanyti, kad tai mane pačią išves į nelengvą kelią, nes iš pirmo žvilgsnio nesudėtingos analizės <...> tapo klausimu, ar tai tik ataskaita, apie ką kalbėjomės, o ne Sinodinė kelionė į bažnytinę bendrystę?“ Todėl autorė ir klausia, ar tikrai išėjome į Sinodinį kelią, ir išryškina pagrindines šio kelio problemas; o jose – daugybė klausimų, tarkim, ko iš Bažnyčios tikisi dažnas save laikantis kataliku arba kodėl vis aktualesnis tampa Bažnyčioje moters vaidmuo...

Ar popiežiai ir visas Bažnyčios mokymas tik gražbyliauja, kad mes visi esame kviečiami į šventą gyvenimą, o apie šeimą kalba kaip apie namų Bažnyčią ? Ką reiškia būti šventam savo kasdienėje aplinkoje? Kai įsivaizduojame šventumą ir kelią link jo, daugelis turbūt nesyk esame pagalvoję: „Na, tai ne man, tai – ne apie mane...“ Bet ar būtina siekiant šventumo būti kunigu ar vienuole? O gal būtini gyvybės-mirties ribiniai išbandymai? Ar namų Bažnyčioje reikia gyventi ir melstis taip, kaip kunigai ir vienuoliai, ar šeima turi turėti sau, o ne klerui ar vienuolinei bendruomenei būdingą liturginį gyvenimą ? Apie tai gruodžio Artumoje spausdinamas X Pasaulio šeimų susitikime vienas pagrindinių pranešimų, kurį pristatė sutuoktinių pora iš JAV Gregory K. ir Lisa A. Popcak.

Dalyvavimas liturgijoje visuomet susijęs su Dievo apreiškimu, sako kunigas Algirdas Akelaitis. Mišių pradžios maldos, vadinamosios kolektos arba surinkimo maldos, yra itin svarbios! O kokios jos ypatingos Advento laiku! Visų keturių Advento sekmadienių Mišių pradžioje meldžiamasi vis kitaip ir kolektos yra skirtingos. Viso adventinio laukimo metą mes pasitinkame ateinantį Kristų. Kokį vaidmenį tame pasitikime ir maldose turi Marijos paveikslas ir ką turi galvoje kunigas Akelaitis, rašydamas apie maldos metu išliejamą malonę, skaitykite straipsnyje „Advento liturginė kelionė“.

Nors Bažnyčia yra – ar turėtų būti – vilties ir gerumo namai, tačiau, anot vienos Vilkaviškio vyskupijos Carito vadovių Giedrės Volf, dažnam net ir sunkioje situacijoje sunku prašyti pagalbos. Ne vienas nebeišgali susimokėti mokesčių, nusipirkti vaistų, gydytis onkologines ligų, netgi įsigyti akinių. Žmonės jau žino, pasakoja Giedrė, kad prasidėjo Carito akcija „Gerumas mus vienija“, tačiau ar jie žino, kad jų mažas gerumo lašas tampa realia pagalba realiai vargstantiems? „Su šia akcija pradeda jaustis artėjančios šventės nuotaika, Kalėdų kvapas, bendrumo jausmas, kad kartu mes tikrai daug galime“, – sako Giedrė.

Kai Bažnyčioje taip viskas prakilnu, didinga, tolima ir... nelabai pasiekiama, ir vėl, bet dar kitaip, iškyla tas pats – tapimo šventam kasdienoje – klausimas: ar tai įmanoma paprastam mirtingajam? Roberto ir Maria Anselma Corbella – tėvai ir seneliai pasakoja apie savo dukras, anūkus. Vienai iš dukrų – Kjarai Korbelai Petrilo – pradėtas beatifikacijos procesas. Kodėl? Pasitikite kalėdinę viltį, jog Dievas kasdienoje apsireiškia per mūsų širdis ir žygdarbius, aukas tiesiog neišeinant iš namų. Kaip ir visas Sinodinis kelias, kaip ir visa Bažnyčia – pirmiausia priklauso nuo mūsų.

 

P. S. Dar atkreipiame dėmesį į mūsų ir Jūsų, mieli skaitytojai, gerbiamos redaktorės Vandos Ibianskos tekstą, kurį su džiaugsmu vėl keliame į dienos šviesą iš 2013 metų. Autorė šmaikšti, taikli ir ...pačiu laiku, ypač nepaliaujamu kvietimu į skaitymo šišą.

Imkimės knygų kuo skubiau, – rašo Vanda, argumentuodama, kaip skursta žmogus be skaitymo. Tad skaitykime geras knygas ir gerus tekstus. Tikimės, jog jų atrasite ir Artumoje , o patį žurnalą – savo bažnyčiose!

Juk verta tiesiog būti kartu, neperskiriamai... (iš Vaidos Alksnevičienės teksto gruodžio Artumoje)

 

In this number

Kronika

Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Dalytis savo laiku

Ieva Urbonaitė
Ne žodžiai, o reali parama

Kunigas Algirdas Akelaitis
Advento liturginė kelionė

Sinodiškos Bažnyčios link

Pokalbis su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu
Bažnyčia, kas esi ir ką gali pasiūlyti?

Irena Eglė Laumenskaitė
Ar tikrai išėjome į Sinodinį kelią?

Gregory K. ir Lisa A. Popcak
Sinodiškumas ir namų Bažnyčia

Kūrėjo žvilgsnis

Dovilės Zelčiūtės pokalbis su rašytoja Aldona Ruseckaite
Mes patys esame šviesa

All contens >>