Eikime į jo Artumą su padėka, iš džiaugsmo traukime šlovės giesmes! (Ps 95, 2)

Lapkričio Artuma: subtilūs šventumo priešai... Kas tai?

Jeigu Jūsų paklaustų, kokie yra didžiausi šiuolaikinių žmonių šventumo priešai, ką atsakytumėte? Gal paleistuvystė, godumas, o gal vartotojiškumas?.. Atsakymų būtų daug. O popiežius Pranciškus apaštališkajame paraginime apie šventumą „Būkite linksmi ir džiūgaukite“ (GE) mums kalba apie tokius subtilius šventumo priešus, kad dažnai mes jų savyje net nepastebime. Kas jie ir ką daryti jų atradus?

Nuošalyje palikdamas įprastas nuodėmes, savyje ir ypač kituose greitai pasmerkiamas, popiežius išskirtinai primena ideologijas, kurios „suvedžioja daugelio krikščionių širdis jiems to nė nepastebint“ (GE 35). Pranciškus kalba apie gnosticizmą ir pelagijonybę, paprastai tariant – per didelį proto ir valios aukštinimą. Pakvietėme į redakciją įvairių sričių specialistus pokalbio; kodėl žmogus, atrodytų, pats galintis viską pažinti, suprasti ir savo jėgomis bei valia padaryti, atsiduria aklavietėje? Gal vis dėlto nepakanka savęs, bet reikia ir Dievo?

„Save pervertinantis žmogus visada ir visur savo nuomonę stengiasi pateikti kaip visa išmanantis ekspertas, nors toks, deja, nėra“, – atsidūsta psichologė Zita Vasiliauskaitė, straipsnyje Artumai aiškiai apibūdinanti pervertinimo požymius, kas slepiasi po tokio žmogaus kauke ir iš kur kyla neteisingas savęs vertinimas.

Iš arčiau žvelgiame į Amazoniją, mums geriausiai pažįstamą ne dėl jos gyventojų, bet dėl itin gausios ir įvairios augalijos bei gyvūnijos. Kas vyksta vadinamuosiuose „planetos plaučiuose“, kad gąsdinančių atgarsių apie šį pasaulio „paribį“ ir pas mus pasigirsta?

Spalio 6–27 d. Vatikane vyko specialusis Amazonijos sinodas, sukvietęs ganytojus bei ekspertus įžvalgos, kaip Bažnyčiai Amazonijoje geriau atlikti savo misiją. „Kuo skiriasi plunksnos nuo ‘triragio’ (dvasininkų kepuraitės bireto), kurį dėvi kai kurie dikasterijų pareigūnai?!“ – neslėpė pasipiktinimo Pranciškus, tuo tarsi atsakydamas kritikams, kaltinantiems Sinodą pataikavimu pagonybei. Dar daugiau aidų po Sinodo (ir ne tik!) – Visuotinės Bažnyčios pulso skiltyje, kurią kruopščiai parengė publicistas Tomas Viluckas.

Saulena Žiugždaitė Artumai pasakoja, ką iš tiesų mums byloja Sinodo prezidiumo stalo papėdėje pabirusios nuotraukos, iš kurių žvelgia jaunų ir senų, vyrų ir moterų, pasauliečių ir dvasininkų veidai. Žinia apie šias kankinystės, kartu ir šventumo istorijas skirta mums, tikriausiai dar ne iki galo suvokiantiems, ką pasauliui ir visai planetai reiškia Amazonija, kur Evangelijos jėga išbandoma ne tik ugnimi, bet ir prievarta, persekiojimu ir brolių krauju.

Tėvas Antanas Saulaitis SJ šįsyk Artumai pasakoja prisiminimus iš misijos Brazilijoje. Įpratę matyti iš tiesų vaikišką vaikystę Lietuvoje, išgirstame istorijų tarsi iš kito pasaulio, apie vaikus, renkančius „pinigus“ ant jūros kranto ir spaudžiančius puošniosios atalės riešutų aliejų, vienintelį ar labiausiai tinkantį šveicariškiems laikrodžiams gaminti. Už darbo dieną vieną dolerį gaunančiam tėčiui tai iš tiesų didelė pagalba. Šioms vieningoms šeimoms – tai vienintelė kasdienybė, o mums – proga įvertinti tai, ką turime.

Lapkričio Artumoje netrūksta ir džiugių temų. Pirmiausia, netveria širdys džiaugsmu dėl naujai paskirto kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ; tai byloja ir specialus žurnalo viršelis. Spausdiname popiežiaus homiliją iš Kardinolų skyrimo konsistorijos, kurioje Šventasis Tėvas jautriai prabyla apie ypatingą Viešpaties gailestingumą, pasireiškiantį nuostabiausiomis dovanomis ir išgelbėjimu. Akivaizdu – ir Lietuvai! Argi galėtų būti brangesnė dovana mūsų šaliai už kardinolą, kuris sako, kad lagerio ir tremties kryžius, be jokios abejonės, buvo didesnė Dievo dovana už kardinolo purpurą?..

Dargi naujame numeryje, prisimindami Artumos jubiliejų, dalijamės mums itin brangiais skaitytojų liudijimais. Dirbant bet kokį darbą veikiau iš idėjos, o ne dėl atlygio, būna, kad nusvyra rankos, susiduriame su iššūkiais, tenka perklausti: kokia prasmė, kam reikalinga Artuma? Ar reikalinga?.. Džiaugiamės girdėdami, kad Artuma brangi ne vieną dešimtį metų, kad ji ugdo tapatybę, meilę Dievui ir Tėvynei, galiausiai – kad ji tikra atgaiva informacijos perpildytame pasaulyje! Šie žodžiai įkvepia dar ištikimiau prisiimti Jėzaus misiją ir į kitą dešimtmetį žvelgti Jo siunčiamo sėjėjo akimis, kaip ragino naujasis kardinolas žurnalo 30-mečio padėkos šv. Mišių homilijoje, kurią, beje, taip pat rasite lapkričio numeryje.

Taigi nauja, ypatinga ir daug aktualių temų apimanti Artuma jau pakeliui pas Jus, į Jūsų širdis!

Valdonė MILIUVIENĖ

In this number

 

Kronika

Mūsų Mišioms – 50! 
Amazonija, kur Evangelijos jėga išbandoma ugnimi 
Ypatingojo spalio siuntimas

Didelės ir mažos kryžkelės

Fariziejai gyvenime, muitininkai šventykloje
Pokalbis redakcijoje Aš pats! arba Subtilūs šventumo priešai
Savęs pervertinimo pinklėse

Jaunimo iššūkis

Pranciškonų „Taika ir gerumas“ gimnazistams

Akiračiai

Mažai žinomi mūsų šviesuoliai

All contens >>