Eikime į jo Artumą su padėka, iš džiaugsmo traukime šlovės giesmes! (Ps 95, 2)

Vasaros Artuma: ar mūsų Bažnyčia išsivadavo iš klerikalizmo? Ar joje iš tiesų yra vietos pasauliečiams?..

Šįkart Artumoje apie tai, kuo Bažnyčią praturtina vyras ir kuo – moteris. Kodėl Bažnyčioje Lietuvoje vyrų gerokai mažiau nei moterų? Ar jiems iš viso jos nereikia? Kaip Bažnyčioje pritaikyti vyrišką norą veikti? O ką joje, be maldos, gali ir nori veikti moterys? Atrodytų, kad moterys veržiasi į kuniges? O gal tik nori dalyvauti priimant svarbius sprendimus, kad Bažnyčia ne tik būtų vadinama, bet iš tiesų taptų visų Motina?

Vasariškoje Artumoje prisimenamas šv. Jono Pauliaus II išryškintas moters genijus, atsiskleidžiantis priimant kiekvieną asmenį tokį, koks jis yra, ne dėl naudos, jėgos, intelekto, grožio ar sveikatos, bet dėl to, kad jis – žmogus. Tai pamatinis indėlis, kurio iš moterų tikisi Bažnyčia ir žmonija. Tačiau kokios yra ribos, kurių neturėtų peržengti moteris?

Esame girdėję: „Per moterį atėjo mirtis“, „nuodėmingosios Ievos dukterys“, „gundytojos“; ar keičiasi XXI amžiuje požiūris į moteris? Itin įdomus ir įtraukiantis prof. Birutės Obelenienės straipsnis nukels į Magdalą – mažą kaimelį Izraelyje, Marijos Magdalietės gimtinę. „Manau, kad būtent čia radau atsakymą į ramybės neduodantį klausimą dėl moters padėties ir jai priskiriamos ontologinės kaltės“, – atvirauja straipsnio autorė ir kviečia susipažinti su šventa vieta, kurioje kyla padėkos maldos už kiekvieną moterį, jos prigimtinį amžinąjį orumą ir už stebuklus, kuriuos Dievas padarė ir toliau daro per ją žmonijos istorijoje.

Betgi vargu ar kas nors kalba apie vyro genijų? „Jeigu tėtis neina į bažnyčią, mama gali eiti, kiek nori, vaikui tai nebus pavyzdys. Neturime kunigo namuose, kuris atstovautų Kristui“, – skamba, kaip eilinis skundas vyrams, bet tai mintis iš tikinčio šeimos tėvo lūpų, neeilinėje septynių vyrų diskusijoje, kuriai subūrė Artumos kapelionas kun. Artūras Kazlauskas. Įvairaus amžiaus, skirtingų charakterio bruožų, sričių ir patirčių atstovai atsakys, kodėl vyrui sunku paklusti, tikėti automatiškai? Ką esminio apie vyrus pamirštame kviesdami į veiklas? Argi ne mitas, kad tiek šeimos vyrai, tiek dvasininkai Bažnyčioje pasijunta subobėję?..

„Pasauliečiams laikas palikti pasyvių avelių įprotį, visko laukiant iš kunigų, nes norimų pokyčių Bažnyčioje nebus, jei nesikeisime ir mes patys“, – ryžtingos dr. Irenos Eglės Laumenskaitės mintys skatina kreipti žvilgsnius nuo akylai stebimų kunigų, kurių gyvenimus savaip interpretuojame, ir atsukti į mus, pasauliečius. Kokių tarnysčių galime pripildyti Bažnyčią, kad sumažėtų atotrūkis tarp jos ir pasaulio? Kaip galime sustiprinti kunigus karo lauko ligoninėje, kaip Bažnyčią vadina Pranciškus, kad Ji panašėtų į visiems žmonėms atvirus Namus?

Kita vertus, rodyti iniciatyvą, kai Bažnyčioje gaji hierarchinės struktūros samprata, – išbandymas, tolygus provokacijai! Peržvelgus istoriją matyti, kad ne visuomet taip buvo. Kaip atrodė pasauliečių vaidmuo pirmųjų krikščionių bažnyčioje ir kas lėmė pasauliečių išstūmimą iš bažnytinės veiklos, paliekant jiems tik paklusnumo hierarchijai pareigą? Kodėl dar šiandien nepageidaujama samprata, kad ne tik atsakingieji Bažnyčios vyrai, bet ir pasauliečiai gali (ir turi!) pilnutinai dalyvauti Bažnyčios misijoje ir vis drąsiau rūpintis visą Bažnyčią liečiančiais sprendimais?

Kita šio Artumos numerio tema – jauni ir seni – kelios kartos toje pačioje Bažnyčioje... Kodėl tiek nedaug jaunimo teateina? Ką ir vieni, ir kiti galėtume padaryti, kad visi jaustumės gerai? Kaip neerzinti ir vieniems kitus gerbti?

„Gerbk savo tėvą ir motiną, – tai pirmasis įsakymas su pažadu: Kad tau gerai sektųsi“, – primena brolis Ramūnas Mizgiris OFM išsyk kviesdamas daug plačiau, nei esame pratę, pažvelgti į ketvirtąjį Dievo įsakymą, kuris, pasirodo, įpareigoja gerbti ne tik tėvus; apima ir kitus giminystės ryšius, mokinių pareigas mokytojams, darbuotojų – darbdaviams, valdinių – vadovams, piliečių – tėvynei ir tiems, kurie ją tvarko ir valdo. Brolio parengtoje publikacijoje apstu Šventojo Rašto ištraukų; komentarų palydimos, jos be didelio vargo leidžia kiekvienam skaitytojui pažvelgti į kontekstą; nejučia imame skaityti tarp eilučių.

Dekalogas suformuluotas liepiamąja nuosaka, tai ilgainiui tapo natūralu. „Bet jeigu 80 proc. kunigo, katechetės ar tikybos mokytojos kalbos sudaro liepiamoji nuosaka?“ – Artumos skiltyje „Jaunimo iššūkis“ svarsto Gabrielius Zaveckas ir kalbina tris jaunuolius, prašydamas papasakoti, kas Bažnyčioje kliudo ir kas padeda pasijusti laisvai, netrukdomai pažinti, bendrauti su kitų kartų atstovais.

Mano Santuoka, mano sūnaus Krikštas, mano jubiliejaus minėjimas arba – jaunimo, vaikų Mišios; beveik sakytume – nuosava liturgija! Ar ne šaunu? „Liturgiją suasmeninti yra žalinga“, – sako kun. Artūras Kazlauskas ir prasitaria apie Bažnyčios nežengtus žingsnius mūsų Švenčių link, primindamas, kad man svarbi proga liturgijoje nejučia tampa visą bendruomenę jungiančiu įvykiu.

„Jungtis tarp kartų yra būtina, kad Bažnyčia eitų į priekį. Tai, ko nesugeba suaugusieji, gali jauni, o kas jaunimui neperžengiama – suaugusiųjų tai jau perprasta“, – pastebi kun. Algirdas Akelaitis. Ir vis dėlto kodėl jaunas ir senas moka bendrauti, bet nesusikalba?

Dargi šioje Artumoje pateikiama kruopšti, popiežiaus mintimis gaivinanti, mus užgulusio karantino apžvalga; apie virtualiųjų susitikimų, sielovados ir mokymosi zoomu sėkmes bei duobes... Nevyniojant į vatą – apie vienų Bažnyčios atstovų „atostogas“, pasidavimą pasyvumui, kitų – darbymetį ir dvigubai ar, kaip ši Artuma – trigubai išaugusius renginių dalyvių skaičius. Tuo pat, apie iš esmės ryškėjančią vertybių svarbą, vidinius poreikius ir tai, kaip pavyksta juos atliepti per nuotolį. Ir, žinoma, Artumoje neliks neaptartos popandeminės ekonominio ir politinio gyvenimo prognozės, kurios, beje, gan optimistinės.

Negana to, minint 20-ąsias kardinolo Vincento Sladkevičiaus MIC mirties metines ir artėjant gimimo 100-mečiui dalijamės išsamiu pokalbiu su kardinolu Sigitu Tamkevičiumi SJ apie 45 metus besitęsusią judviejų pažintį. Šis išskirtinis, sakytume, istorinis interviu nukels į jautriausius praėjusio amžiaus įvykius, išryškins negirdėtus, tuomet sąmoningai kai kada slėptus dviejų kardinolų pokalbius bei veiksmus. „Per visą gyvenimą kardinolą Vincentą mačiau kaip didį Bažnyčios vyrą. Bažnyčia jam buvo viskas, alfa ir omega. Jis pats buvo gilios dvasios ir labai pamaldus. Buvo maldos žmogus, kunigas idealistas ir norėjo, kad tokie būtų kunigai“, – kardinolo Sigito atmintyje išlikęs stiprus įspūdis apie kardinolą Vincentą neišblėsta per visą pokalbį.

Anaiptol, tai dar ne viskas! Vasariškoje Artumoje jūsų laukia pažintis su jau dvejus metus Lietuvoje misionieriaujančiais kunigais redemptoristais, Bažnyčios aktualijos, vasaros skaitiniai, receptai, humoras ir dar daugiau visko. Linkime prasmingos vasaros sklaidant Artumos puslapius, – kad per karantino metu išsiilgtas atostogas pailsėtų ir kūnas, ir siela! Nors, jeigu ne karantinas, gal ir nebūtų to itin aiškaus supratimo, kad nepastoviame, trapiame pasaulyje Dievas visomis sąlygomis mus kalbina ir išlieka pastovus; ar ne taip?

 

Šiame numeryje

Kronika

Kunigas Artūras KAZLAUSKAS Kieno Mišios?

Didelės ir mažos kryžkelės

Irena Eglė LAUMENSKAITĖ Pasyvių avelių laikas baigiasi...

Pokalbis redakcijoje Ar vyrams reikia Bažnyčios?

Jaunimo iššūkis

Pokalbis su kun. Algirdu Akelaičiu Jaunas ir senas – moka bendrauti

Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos

Prof. Birutė OBELENIENĖ Pamirštos moterys

Atokvėpio valandai

Ramūnas AUŠROTAS Žiūrėti tai, ką žiūrėjo šventieji

 

Visas turinys >>

NAUJIENOS

  • evangelija maziesiems

    Nuspalvink Evangeliją!

    2020-06-14

    Ar Jūsų mažiesiems patinka spalvinti paveikslėlius? Jei taip – ši mūsų dovana tikrai juos pradžiugins, ypatingai šiuo metu, kai visi praleidžiame daugiau laiko namuose ir negalime susitikti su draugais ir bičiuliais.

  • artuma2020 proc insta

    Skirkite 1,2% Artumai

    2020-05-22

    Skirdami 1,2 proc. pajamų mokesčių sumos. Prašymą galite pildyti elektroniniu būdu interneto svetainėje www.vmi.lt.

    Nuoširdžiai dėkojame, kad remiate katalikišką spaudą!

    Jūsų paramos dėka žurnalas „Artuma“ pasieks šeimas bei asmenis, neišgalinčius jo įsigyti.

  • SetWidth235 Dievo gailestingumas plakatas WEB

    Dievo Gailestingumo savaitė

    2020-04-13

    Tai didžiulė Dievo dovana kiekvienais metais. Ir šiais metais, kai visas pasaulis išgyvena didelius išbandymus, esame labai reikalingi Dievo Gailestingumo, kuris padėtų nenuleisti rankų, išsaugotų viltį, įkvėptų jėgų ir išminties.

  • artuma velykos2020 1

    Sveiki sulaukę Velykų!

    2020-04-12

    Sveikiname su mūsų Viešpaties Jėzaus mirtimi už mus ir prisikėlimu dėl mūsų!

daugiau >>

RINKTINIAI STRAIPSNIAI

  • artuma202006 7 8 rs p05
    Kunigas Artūras KAZLAUSKAS

    Kieno Mišios?

    2020-08-07

    Kažkas yra sakęs, kad Bažnyčia, kaip ir parapija, yra šeimų šeima ir bendruomenių bendruomenė. Bažnyčios neaprėpsi, per plati realybė. Tačiau ji akivaizdžiai ir konkrečiai pasirodo, kai susiburiama Eucharistijai. Atrodo, kad samprata „visuotinė Bažnyčia“ yra abstrakcija ir jos neįmanoma pamatyti. Nebent būtum susirinkime, kuriam vadovauja teisėtai įšventintas Bažnyčios tarnautojas. Ir nesvarbu kur – Braziūkuose (sovietų metais buvo sakoma, kad parapijoje – vien 
    uodai) ar Romos Šv. Petro aikštėje.

  • artuma202006 7 8 rs p24
    Brolis Ramūnas MIZGIRIS OFM

    Skirtingos kartos

    2020-08-05

    Kiekvienas šeimos narys yra pašauktas padėti vienas kitam eiti Dievo pažinimo, šventumo keliu. Ypač tėvų misija yra palydėti savo vaikus tikėjimo ir gyvenimo kelionėje. Tačiau Biblija aiškiai pabrėžia, kad vaikas nėra tėvų nuosavybė; priešingai, Kūrėjas vaiką laisvai ir vis naujaip patiki tėvų atsakomybei, kad šie padėtų jam būti laisvu Dievo vaiku, gebančiu priimti atsakingus asmeninius pasirinkimus.

  • artuma200807 8 rs p46
    Julius Kvedarauskas

    Kaip išvengti džiaugsmo

    2020-08-04

    Danų filosofas ir teologas Sørenas Kierkegaardas (1813–1855) savo džiaugsmo mokytojais pasirinko du Evangelijos veikėjus: laukų leliją ir skraidantį sparnuotį. Viename gražiausių savo veikalų „Laukų lelija ir padangių paukštis“ jis aiškiai leidžia suprasti, kad džiaugsmo išmokyti negalima, nebent pats mokytojas būtų džiaugsmas. Būtent šie du Evangelijos veikėjai – laukų lelija ir padangių sparnuotis – Kierkegaardui ir yra džiaugsmas. Jis besąlygiškas ir čia pat esantis. Džiaugsmas būti. Būti tokiems, kokius sukūrė Visagalis. Tokia yra lelija: niekieno nepastebima, ji vis tiek išsiskleidžia visu savo gražumu. Žinodama, kad tas žydėjimas toks trumpalaikis, ji neburnoja prieš Dievą, bet džiaugiasi. Toks pat ir padangių sparnuotis: net ir tada, kai pikto žmogaus ranka išdrasko jo šeimos lizdą, jis nenusimena ir nenustoja savo čiulbėjimu garbinti Viešpaties. Neturėdamas jokių saugumo garantijų dėl rytojaus – ką les, kur gyvens, jis vis tiek nesiliauja džiaugtis.

daugiau >>

 Visada aktualu >>

Pergalingos meilės šventimas

Džiaukitės viltyje

Mylėti kaip Dievas

Susipažinkime – esu Teofilius

Reklama

Arku reklama puslapyje

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Papilio g. 5
44275 Kaunas
Tel. (8 37) 20 96 83,
8 677 60 970

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22

Reklama