Apie tai, kas svarbu gyvenantiems Dievo ir žmonių artumoje

Gegužės Artuma: stebuklo ilgesys, Motinos prieglobstis ir Kristaus pergalė

„Švęsti Kristaus Velykas karo metu – tai jau ragauti mūsų pergalės. Neabejokime!“ – skelbia Didysis arkivyskupas Sviatoslavas, o gegužės Artuma kviečia išgirsti ir patikėti. Be to, šįMarijos mėnesį – drąsiai glaudžiamės prie Motinos Širdies drauge su visais, išsiilgusiais stebuklo. Karas vis primena apie tai, kas yra tikra, o kas tik fasadas. Kodėl svarbu karą vadinti karu, o agresorių – agresoriumi? Ką tokios krizės atskleidžia Bažnyčioje, Visuotinėje ir vietinėje? Kokį jos balsą girdime? Ar girdime savo širdies balsą liturgijoje? Arba kaip nesusikalbėjimas virsta skaldančiu karu bendruomenėje ir namų Bažnyčioje... O koks buvo Marijos prašymas Fatimoje?

Artumos redaktorius skaitytojus perspėja, kad gegužės numeryje Sinodinis kelias einamas ne taip akivaizdžiai, kaip iki šiol, užleisdamas vietą Ukrainos įvykiams. Kokias Velykas gali švęsti ukrainiečiai? Suniokoto ir nusiaubto Mariupolio gyventojai? „Be to, šį – Marijos – mėnesį drąsiai glaudžiamės ir prie Motinos Širdies“, – rašo Darius Chmieliauskas ir, cituodamas Sviatoslavą Ševčuką kaip dvasinę atramą, primena stebuklo laukimą: pergalės prieš mirtį, prieš velnišką melą ir prieš neapykantą.

Ar dabartinė Katalikų Bažnyčia turi konkretų, apibrėžtą santykį vykstančio karo atžvilgiu ir kokia jos laikysena? Kaip suprasti Pranciškaus konstatavimą, kad „visi esame kalti dėl karo“, ir ar dabar jau laikas atleidimui?.. Kokį Bažnyčios balsą girdime, matome karo bei visuomenės krizių akivaizdoje? Apie tai pokalbio pakvietė VDU Katalikų teologijos fakulteto studentų sambūris Logos. Diskusijoje dalyvavo prof. dr. Vytautas Ališauskas, Artumos redaktorius diakonas Darius Chmieliauskas ir KTF dekanas diakonas dr. Benas Ulevičius.

Kapeliono vaidmuo kare... Kam jis reikalingas, ar jam leidžiama šauti į žmogų? Apie tai gegužės Artumos interviu, kuriame savo patirtimi dalijasi Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios kunigas Serhiy Dmytriyevas, jau aštuonerius metus tarnaujantis kariuomenės kapelionu.

Visus Lietuvos tikinčiuosius sujaudino, nustebino, sukėlė daugybę klausimų septynių ortodoksų dvasininkų atleidimas iš pareigų. Šiuo metu jie rengia kreipimąsi į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šio patriarchato dalimi. Klausimas: kai tavasis ganytojas palankus agresoriaus vykdomam karui, ar įmanoma apsimesti, jog tau terūpi dvasiniai tikėjimo reikalai? Ir kokia toji „dvasia“?

Antanas Gailius straipsnyje Conditio humana („Tokia žmogaus prigimtis“) konstatuoja, jog stebuklo dabar mes visi laukiame. Tačiau ne vienas ima abejodamas piktintis: tai kurgi dabar yra Dievas, jei leidžia visa, kas vyksta Ukrainoje? Argi tai ne didžiojo melagio peršamos mintys? „Karo akivaizdoje visi mes, – teigia Gailius, – dideli ir maži, norom nenorom pasirodome tokie, kokie iš tikrųjų esame. <...>Per du karo mėnesius regėjome ir didingų, ir labai niekingų dalykų.“

Koks buvo Marijos prašymas Fatimoje? Apie tai – kunigo Roberto Urbonavičiaus tekstas „Motinos Širdies pergalė“. Kodėl paaukojimai Nekaltajai Marijos Širdžiai – o šie vykę ne kartą – nebuvo regėtojos Liucijos iš Fatimos priimti, kokių sąlygų jie neatitiko? Ir ar išpildė tas sąlygas popiežiaus Pranciškaus vadovautas paaukojimas?.. Mariologas tėvas Stefano Cecchini OFM, kalbėdamas apie teologinę dviejų tautų paaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai prasmę, teigia: „Marijos širdis yra Dievo širdis. Turime galvoti, kad Marija yra ta, kuri pasidalijo savo vieninteliu Sūnumi su Tėvu.“ Marija, pasak žymaus mariologo, savo meile gali daug ką perkeisti, kad mes sukurtume geresnį pasaulį.

Gegužę skaitytojus kviečiame į Gegužinę, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapiją, esančią Kaišiadorių vyskupijoje. Šios bendruomenės istorija prasideda dar XV amžiuje. O parapijiečiai, kalbinami redaktoriaus, turėjo ką papasakoti ir yra itin aktyvūs, tikri bendruomenės kūrėjai ir nariai. O klebonas kunigas Algirdas Akelaitis, skaitytojams jau pažįstamas kaip Biblijos žinovas, paklaustas, ko reikia, kad bendruomenė būtų gyva, atkreipia dėmesį į to krašto „kamienines šeimas“, – reikia branduolio, kuriuo remiasi visa kita, ir Bažnyčios, kuri padeda atstatyti žmonių orumą. Gegužinės bendruomenė iš tiesų ypatinga, verta pažinti.

Jei norite tapti kažkuo kitu, nei esate, jei drasko abejonės dėl šeimyninio gyvenimo, dėl dviejų žmonių santarvės, jei jūsų šeimoje nesusikalbėjimas jau virsta karu (o juk tai – mažasis pasaulio modelis!), skaitykite gegužės numeryje apie ilgą dviejų žmonių kelią į laimę. Ir kiek daug reikia įveikti nusigalėjimų, tačiau nuostabusis Gydytojas – Viešpats visuomet gailestingai išties pagalbos ranką, jei tik patys ištiesime savąją. Apie tai – Nidos ir Vytauto santuokinės kelionės pasakojimas-išpažintis. Juk mažėjant melo – daugėja laimės? Ir, žinoma, laisvės!

Dovilė Zelčiūtė

Šiame numeryje

Kronika

Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Motinos užuovėja

Didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko velykinio laiško tęsinys

Antanas Gailius
Conditio humana

Didelės ir mažos kryžkelės

Prof. dr. Arūnas Streikus
Ukrainos graikų katalikų likimo skersvėjai

Pokalbis su karo kapelionu kunigu Serhiy Dmytriyev
Giname tik tai, ką mylime

Gegužinės parapija
Nebijok, mažoji kaimene!

Kūrėjo žvilgsnis

Dovilė Zelčiūtė kalbina dailininkę Dovilę Gudačiauskaitę
Tikėjimo malonė ir filtrai, nepraleidžiantys tamsos 

Visas turinys >>

NAUJIENOS

  • artuma2022 dch
    Darius Chmieliauskas

    Gegužės Artuma: laiškas skaitytojams

    2022-05-02

    Mieli bičiuliai,

    ar patikėsite, kad šios Artumos viršelyje – nuotrauka iš Mariupolio ir daryta ji Velykų rytą?! Man sunku patikėti, bet juk Reuterso agentūra negali meluoti.Toji ryto šviesa, spindinti Švč. Trejybės bažnyčios kupole – tikrai velykinė, namai aplink – realiai sušaudyti, ir... toji moterytė – tikrai gyva, it iš kapo išėjusi, iš to pragariškai niokojamo Marijos-miesto! Ir nešina ji maišeliu, kuriame, o stebukle – nejau bažnyčioje palaiminti margučiai (ukrainietiškai – pysanka)?! Panašu, kad taip, nes kitose jų nuotraukose matosi, kaip žmonės tą rytą išeina iš bažnyčios tame pačiame Mariupolyje...

  • velykos artuma2022

    Sveikiname su Šventomis Velykomis!

    2022-04-16

    Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse. (Rom 8, 11)

  • artuma2022 dch
    Darius Chmieliauskas

    Balandžio Artuma: laiškas skaitytojams

    2022-04-04
  • 1 2 proc

    Skirkite 1,2 % paramą Artumai

    2022-04-01
    Savo 1,2 proc. už 2021 m. galite skirti VšĮ Caritas leidyklai „Artuma“ iki 2022 m. gegužės 2 d.

    Kaip paskirtį 1,2% nuo GPM

daugiau >>

RINKTINIAI STRAIPSNIAI

  • artuma202205 rs 05
    Tėvas Antanas Saulaitis SJ

    Motinos užuovėja

    2022-05-01

    Tėvas Antanas Saulaitis SJ pristato popiežiaus Pranciškaus maldos intenciją gegužės mėnesiui.

    Gegužės intencija: „Melskimės už gyvenimo pilnatvei pašauktus jaunuolius, kad Marija jiems taptų klausymo, gilaus atpažinimo, tikėjimo drąsos ir atsidavimo tarnystei pavyzdžiu.“

     

  • artuma202204 rs 24
    Monika Žydeliūnaitė

    Kario priesaika – meilės artimui veiksmas

    2022-04-28

    Praėjusią savaitę kalbėjausi su kambarioke ir išgirdau save sakant: „Man nesvarbu, kaip pervadins vieną ar kitą žemės centimetrą. Tegu vadina mane nelietuve, nepanevėžiete, nemonika, nesese. Svarbiausia – žmogus. Juk kiekvienas esame vertas nebijoti pareiti į namus. Sakyčiau, išvis nebijoti galvoti apie savo namus. Moteris, vardu Janet Woititz, parašiusi knygą suaugusiems alkoholikų vaikams, aprašė man šleikščiai pažįstamą jauseną – kai po mokyklos delsi pareiti namo, nes niekada nežinai, kas juose laukia. Tas baimės jausmas, kurį sąlygoja kitas asmuo. Kitas, priklausomas asmuo. Atiduodu skriestuvą, matlankį ir visus pieštukus žemėlapiams perbraižyti. Tik, suaugęs žmogau, nebeaugink baimės.“ Taip skaudžiai su kambarioke tik kalbėjomės apie karą Ukrainoje. Bet štai du jauni žmonės nepasiliko kalbose, neįstrigo baimėse. Tai žmonės, saugantys mūsų šalies rytojų. Štai Mykolas Kulikauskas, 22 m., religijos pedagogikos studentas, gamtos mokslų mokytojas, ruošiasi būti kariu savanoriu. O Eglė Mockutė, 28 m., tarnybą kariuomenėje pradėjo 2019-ųjų vasarą. Pasikalbėkime, tykiai.

  • artuma202204 rs 16 1
    Pokalbis redakcijoje

    Kare nėra laiko atrodyti gražiam

    2022-04-27

    Visą pasaulį sukrėtė karas kaimyninėje Ukrainoje. Kokia katalikų laikysena šios žmonijos tragedijos akivaizdoje? Koks karo šalutinis poveikis žmogui, Bažnyčiai? Ar tikėjimas veda į liudijimą darbais?

    Artumos redakciniame pokalbyje susitikome su psichologe, knygų autore, Lietuvos katalikų akademijos akademike prof. Danute Gailiene; su sociologe, dėstytoja ir mūsų talkininke dr. Irena Egle Laumenskaite; su Vilniaus arkivyskupu emeritu kardinolu Audriu Juozu Bačkiu; suLRT TV laidos Išpažinimai vedėja, teologe Viktorija Urbonaite, kuri, prasidėjus karui Ukrainoje, inicijavo ir surengė ekumeninį maldos vakarą, pavadintą Kare nėra netikinčių Lukiškių aikštėje Vilniuje; kalbina Darius Chmieliauskas.

daugiau >>

  kronika virselis       es dienorastis vir600   

 saulaitis sakramentai vir      vaitoska homoseksualizmas vir m 

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Papilio g. 5
44275 Kaunas
Tel. (8 37) 20 96 83,
8 677 60 970

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22