Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – amžina linksmybė. (Ps 16, 11)

Birželio Artuma: ar Pranciškus keičia Bažnyčios valdymą?

Kokią žinią perduoda mums popiežius Pranciškus reformuodamas Romos kuriją?.. Šį mėnesį tęsdamaSinodinę kelionę Artuma žvelgia į autoritetus, jų sprendimus ir pasekmes kasdienybei. Vėl bandom suprasti: kodėl toks svarbus (iš)klausymas ir kaip to išmokti? Ar Mišiose girdimas Dievo žodis pamaitina, kai susirenkame prie Žodžio stalo?.. Iš kur kyla šitiek žiaurumo, pasireiškiančio ir Ukrainoje žudant nekaltus žmones, o kartais ir mūsų aplinkoje?.. Kaip tai sustabdyti? Akys vėl krypsta ir į šeimos realybę, jos kaip socialinio instituto stiprinimą, nepamirštant ir silpniausiųjų – beglobių vaikų ir nuo karo kenčiančių ukrainiečių.

 

Mažiausieji kaip visad kone tiksliausiai nusako reikalų esmę: „Jei vaikams leistų sugalvoti savo taisyklių Bažnyčioje, – sako šešiametis Balys, – būtų labai gerai. Mano taisyklė būtų tokia: trumpos maldos ir labai daug švenčių, kurias reikia švęsti.“

Birželio mėnesį tęsdama Sinodinę kelionę Artuma žvelgia į autoritetus, jų sprendimus ir pasekmes kasdienybei. Vėl bando suprasti: kodėl toks svarbus (iš)klausymas ir kaip to išmokti?.. Šių temų leitmotyvas nėra naujas, žurnalo kūrėjai atkakliai jį kartoja: tai krikščionio ėjimas prie kito žmogaus, mažesnio, neįtakingo, socialiai menkiau apginto. Ir nesvarbu, ar tai būtų pagalbos reikalingi parapijiečiai, vaikai, pabėgėliai, ar tiesiog eilinis Mišių dalyvis, – kiekvienas turi teisę tapti aktyviu ir reikalingu Bažnyčią kuriančiu nariu. Išgirsti, klausytis, artėti vienam prie kito – štai „sinodinis kelias“, į kurį kviečia maištingasis ir dažnai ramybę drumsčiantis popiežius Pranciškus.

Kokią žinią jis mums perduoda, reformuodamas Romos kuriją? „Skelbkite Evangeliją“ – taip pavadinta naujoji konstitucija apie Romos kuriją ir jos tarnystę Bažnyčiai bei pasauliui. Po 9 metų atkaklaus darbo ji įsigalioja per Sekmines. Kokios Bažnyčios problemos atsispindi konstitucijoje ir kokie jų sprendimo būdai siūlomi? Kas sakoma apie moterų vaidmenį ir dalyvavimą bažnytiniame gyvenime, koks visų pakrikštytų pasauliečių vaidmuo numatomas? Ar kažkaip persigrupuos „galios jėgos“ katalikų pasaulyje?

„Mišose mes Žodį švenčiame. Jo nestudijuojame“, – sako kunigas Artūras Kazlauskas, supažindinantis su Žodžio liturgija. Tačiau ką reiškia „švęsti Žodį“? Ar klausomės, kai mums prabyla pats Viešpats, ir ar mokame klausytis vienas kito – pinasi ir glaudžiai siejasi birželinės žurnalo temos. Štai šeimų konsultantė Nijolė Liobikienė teigia, kad mokytis klausytis – tai mokytis mylėti. O Šventraščio žinovas Algirdas Akelaitis atranda, kad pirmasis dviejų žmonių pokalbis Biblijoje – Abramo ir Sodomos karaliaus pasikalbėjimas (Pr 14, 21–24) – pirmu žvilgsniu vertinant lyg ir neįspūdingas... Abramo lakoniškas ne Sodomos karaliui į jo gundantį, bet neteisėtą pasiūlymą – tai byloja ir paklusnumą Dievo valiai, ir siekį niekuomet nežeminti žmogaus orumo.

Prof. Danutė Gailienė, matydama nūdienos karo klaikybes Ukrainoje, aptaria žiaurumo reiškinį. Mums, ko gero, būtų ramiau ir aiškiau žinant, kad žiaurumas yra tiesiog psichikos liga ar iškrypimas. Bet ar gali būti, kad tokia liga vienu metu suserga šimtai tūkstančių žmonių, šiuo atveju – rusų karių? Kada žmogus ima nebesipriešinti blogiui ir piktadarystėms ar netgi pats jose dalyvauti? Sunku skaityti profesorės neilgą, bet deginamai jaudinantį straipsnį „Iš kur tas žiaurumas?“ O vis dėlto – perskaityti verta. Ir net būtina.

Šiuo metu – vis to paties karo akivaizdoje ir būtinybei spiriant – kilo idėja atkurti Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijos parapijas Lietuvoje. Ir tai nėra kažin kas nauja, nes tai gyvavo dar prieš šimtus metų ir gal pats laikas tikintiesiems teisėtai sugrįžti tam pavaldumui? Kviečiame susipažinti su ortodokso kunigo Gintaro Jurgio Sungailos tekstu.

Tėvo dienos proga redakcija kalbina belgą Bartą Pauwelsą, Vilniaus prancūzų licejaus mokytoją, Carito darbuotoją ir savanorį, su žmona Ernesta auginantį savuosius ir dar globojantį penkis vaikus. Ar sunku būti tėvu? Ne tik saviems, bet ir globojamiems vaikams? Kokį šeimos modelį ir tėvų vaidmenis regi Bartas Lietuvoje? Kas patrauklu, o kas stebina? „Labai džiaugiuosi, – sako Pauwelsas, – kad Lietuvoje atsiranda jaunų šeimų, kuriems vienodai svarbūs ir tėtis, ir mama.“

Akys vėl krypsta į šeimos realybę nepamirštant ir silpniausių, be tėvų likusių vaikų, nuo karo kenčiančių ukrainiečių. Ar girdime vienas kitą? Ar matome? Ar (at)jaučiame?

Dovilė Zelčiūtė

Šiame numeryje

Kronika

Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Kasdienio (pasi)tikėjimo ženklai

Dr. Ramunė Jurkuvienė
Ar dėmesys šeimos politikai nebeaktualus?

Kunigas Artūras Kazlauskas
Kodėl Mišiose skaitomas Šventasis Raštas?

Sinodinės Bažnyčios link

Pranciškus iš esmės keičia Bažnyčios valdymą?

Kunigas Algirdas Akelaitis
Kas ištarta ir kas išgirsta

Dr. Nijolė Liobikienė
Artimo meilė (iš)klausant

Didelės ir mažos kryžkelės

Prof. Danutė Gailienė
Iš kur tas žiaurumas?!

Kunigas Gintaras Jurgis Sungaila
Konstantinopolio patriarchatas Lietuvoje – nauja Bažnyčia?\

Jurgita Pocevičienė
Surandame vieni kitus

Visas turinys >>

NAUJIENOS

  • artuma2022 dch
    Darius Chmieliauskas

    Birželio Artuma: laiškas skaitytojams

    2022-06-03

    ...Jei vaikams leistų sugalvoti savo taisyklių Bažnyčioje, būtų labai gerai. Mano taisyklė būtų tokia: trumpos maldos ir labai daug švenčių, kurias reikia švęsti. Per tas šventes reikėtų ateiti į bažnyčią, truputį pasimelsti, padėkoti Dievui, o paskui eiti į parapijos namus ir klausytis koncerto. Kai jau kunigas visus pasveikina, žmonėms reikėtų eiti gerti kavos, o vaikai tada gertų pieno kokteilius. Paskui dar būtinai su kunigu ir su tėveliais reikėtų pažaisti futbolą. O ta komanda, kuri laimi, gautų prizą – guminukų arba čiupa čiupsų.

    Šitaip šešiametis Balys atsakė mums į sinodinius klausimus apie taisykles, autoritetus, jų sprendimus ir pasekmes kasdienybei.

  • artuma2022 dch
    Darius Chmieliauskas

    Gegužės Artuma: laiškas skaitytojams

    2022-05-02

    Mieli bičiuliai,

    ar patikėsite, kad šios Artumos viršelyje – nuotrauka iš Mariupolio ir daryta ji Velykų rytą?! Man sunku patikėti, bet juk Reuterso agentūra negali meluoti.Toji ryto šviesa, spindinti Švč. Trejybės bažnyčios kupole – tikrai velykinė, namai aplink – realiai sušaudyti, ir... toji moterytė – tikrai gyva, it iš kapo išėjusi, iš to pragariškai niokojamo Marijos-miesto! Ir nešina ji maišeliu, kuriame, o stebukle – nejau bažnyčioje palaiminti margučiai (ukrainietiškai – pysanka)?! Panašu, kad taip, nes kitose jų nuotraukose matosi, kaip žmonės tą rytą išeina iš bažnyčios tame pačiame Mariupolyje...

  • velykos artuma2022

    Sveikiname su Šventomis Velykomis!

    2022-04-16

    Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse. (Rom 8, 11)

  • artuma2022 dch
    Darius Chmieliauskas

    Balandžio Artuma: laiškas skaitytojams

    2022-04-04
daugiau >>

RINKTINIAI STRAIPSNIAI

  • artuma202206 rs 24 1
    Jurgita Pocevičienė

    Surandame vieni kitus

    2022-06-22

    Ne kiekvienas Vilniuje, kildamas gatve nuo Rotušės link žymiųjų Aušros Vartų, žino, kad pakeliui – ukrainiečių Švenčiausiosios Trejybės graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčia. Ją 1514 m. pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis kaip padėką Dievui už pergalę prie Oršos prieš Maskvos kariuomenę, o šiandien čia pagalbos ateina nuo karo bėgantys ukrainiečiai, taip pat ir jiems padėti norintys lietuviai. Bažnyčioje tarnauja Šv. Juozapato bazilijonų ordino vienuoliai, su kurių vyresniuoju (igumenu) kunigu Mikolajumi Ruslanu Kozelkivskiu OSBM pakalbėjome, ką mena Švenčiausiosios Trejybės parapija ir kuo ji gyvena šiandien.

  • artuma202206 rs 10
    Dr. Ramunė Jurkuvienė

    Ar dėmesys šeimos politikai nebeaktulus?

    2022-06-17

    Šeima tebėra visuomenės ir valstybės pagrindas. Jei kam kyla abejonė, pastaraisiais metais galėjo tuo įsitikinti praktiškai. Ištikus krizėms, viskas laikosi šeimos dėka: Covid-19 pandemijos metu pagrindinis krūvis teko šeimoms. Būtent jos mokė, gydė, slaugė daugumą sergančiųjų, nes tik nedidelė dalis iš susirgusiųjų patekdavo į ligonines. Šeimos rūpinosi savo nariais, aprūpindamos jas viskuo, pradedant medikamentais, maisto produktais ir baigiant kompiuteriais nuotoliniam mokymuisi ir darbui. Atlikti tyrimai parodė, kad pandemijos metu net apie 80 proc. ugdymo naštos teko tėvams ar pačiam vaikui ir tik apie 20 proc. – mokyklai bei mokytojams.

  • artuma202206 rs 18
    Dr. Nijolė Liobikienė

    Artimo meilė (iš)klausant

    2022-06-15

    Bendrystė, į kurią Bažnyčia yra pašaukta, suteikia jai sinodiškumo veidą, sako popiežius naujoje Romos kurijos konstitucijoje. Todėl Bažnyčioje „kiekvienas turi ko pasimokyti“ iš abipusio klausymosi. Čia pasitarnauja gebėjimas išklausytiatjausti ir paguosti nesyk veikia stebuklingai, mažai arba nieko nekainuoja, bet dažnai labai padeda. Klausydami ir išklausydami dalinamės patirtimi, jausmais, nuomonėmis, padedame artimiesiems ar visai svetimiems žmonėms rasti sprendimus, parodome artimo meilę.

daugiau >>

  kronika virselis       es dienorastis vir600   

 saulaitis sakramentai vir      vaitoska homoseksualizmas vir m 

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Papilio g. 5
44275 Kaunas
Tel. (8 37) 20 96 83,
8 677 60 970

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22