Vasario Artuma – apie laisvę, kultūrą ir krikščionis

Sausio pradžioj, praūžus garsiom šventėm, Bažnyčia tyliai švenčia Jėzaus vardynas – vardo suteikimo šventę; gi vardas žydų kultūroje yra ypač svarbus (kaip, beje, ir dažnam bet kurios kultūros vaikui!), mat jis išreiškia (ar slepia) to asmens tapatybę; na, o ką gi reiškia tas svarbiausias krikščionims vardas – Jėzus? Ogi Viešpats išgelbėja, arba tiesiog – Gelbėtojas! Taigi švenčiame Tą, kurs ateina gelbėti pasaulio, visos kūrinijos, bet pirmiausiai – mūsų, kiekvieno.

Žinot ką, drįsiu pasiūlyti sau ir jums dar vieną mažą smulkmeną šiam Adventui: o jeigu tik penkias, dešimtį, o gal net visas penkiolika minučių stabteltume, išjungtume visus ekranus ir tik žiūrėtume į šio Artumos viršelio paveikslą, tyliai... Gal pavyktų? Kartą, o gal ir keliskart, o gal ir dažniau? (Beje, paveikslas pavadintas tiesiog „Naujagimis“; iš jo sklindanti ir kitus nušviečianti šviesa išduoda... O toji Motinos žvilgsnio ramybė! Betgi ranka ta – kieno? Močiutės Onos? Juozapo? mūsų?..) Ramybės jums.

Tai galite padaryti iki gruodžio 21 d.

• bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje

• https://www.prenumeruok.lt (indeksas 5010)

• http://prenumerata.lt/leidiniai/Artuma/1813

• redakcijoje (Papilio g. 5 (II aukštas), Kaunas)

Viltis Dieve nėra tai, kad viskas baigsis „gerai”. Viltis – nes Dievas pasilieka, veda ir išveda, kai blogai.

Pal. Jurgio Matulaičio vardas pažįstamas ar bent girdėtas daugeliui. O štai apie jo vardu pavadintą draugiją – pasauliečių bendruomenę – žino nedaugelis. Įkvėpta Jurgio Matulaičio dvasingumo ir siekdama tęsti jo misiją „blogį nugalėti gerumu“, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija tyliai, bet ištvermingai veikia įvairiose Lietuvos parapijose, puoselėdama dvasinį gyvenimą ir skleisdama tėvo Jurgio palikimą.

Daugelis žmonių šia prasme gyvena keisdamiesi su Dievu vietomis: jie nusprendžia, ką darys, o tada reikalauja, kad Dievas palaimintų.