Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė. (Ps 16, 11)

Gegužės Artuma: stebuklo ilgesys, Motinos prieglobstis ir Kristaus pergalė

„Švęsti Kristaus Velykas karo metu – tai jau ragauti mūsų pergalės. Neabejokime!“ – skelbia Didysis arkivyskupas Sviatoslavas, o gegužės Artuma kviečia išgirsti ir patikėti. Be to, šįMarijos mėnesį – drąsiai glaudžiamės prie Motinos Širdies drauge su visais, išsiilgusiais stebuklo. Karas vis primena apie tai, kas yra tikra, o kas tik fasadas. Kodėl svarbu karą vadinti karu, o agresorių – agresoriumi? Ką tokios krizės atskleidžia Bažnyčioje, Visuotinėje ir vietinėje? Kokį jos balsą girdime? Ar girdime savo širdies balsą liturgijoje? Arba kaip nesusikalbėjimas virsta skaldančiu karu bendruomenėje ir namų Bažnyčioje... O koks buvo Marijos prašymas Fatimoje?

Artumos redaktorius skaitytojus perspėja, kad gegužės numeryje Sinodinis kelias einamas ne taip akivaizdžiai, kaip iki šiol, užleisdamas vietą Ukrainos įvykiams. Kokias Velykas gali švęsti ukrainiečiai? Suniokoto ir nusiaubto Mariupolio gyventojai? „Be to, šį – Marijos – mėnesį drąsiai glaudžiamės ir prie Motinos Širdies“, – rašo Darius Chmieliauskas ir, cituodamas Sviatoslavą Ševčuką kaip dvasinę atramą, primena stebuklo laukimą: pergalės prieš mirtį, prieš velnišką melą ir prieš neapykantą.

Ar dabartinė Katalikų Bažnyčia turi konkretų, apibrėžtą santykį vykstančio karo atžvilgiu ir kokia jos laikysena? Kaip suprasti Pranciškaus konstatavimą, kad „visi esame kalti dėl karo“, ir ar dabar jau laikas atleidimui?.. Kokį Bažnyčios balsą girdime, matome karo bei visuomenės krizių akivaizdoje? Apie tai pokalbio pakvietė VDU Katalikų teologijos fakulteto studentų sambūris Logos. Diskusijoje dalyvavo prof. dr. Vytautas Ališauskas, Artumos redaktorius diakonas Darius Chmieliauskas ir KTF dekanas diakonas dr. Benas Ulevičius.

Kapeliono vaidmuo kare... Kam jis reikalingas, ar jam leidžiama šauti į žmogų? Apie tai gegužės Artumos interviu, kuriame savo patirtimi dalijasi Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios kunigas Serhiy Dmytriyevas, jau aštuonerius metus tarnaujantis kariuomenės kapelionu.

Visus Lietuvos tikinčiuosius sujaudino, nustebino, sukėlė daugybę klausimų septynių ortodoksų dvasininkų atleidimas iš pareigų. Šiuo metu jie rengia kreipimąsi į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šio patriarchato dalimi. Klausimas: kai tavasis ganytojas palankus agresoriaus vykdomam karui, ar įmanoma apsimesti, jog tau terūpi dvasiniai tikėjimo reikalai? Ir kokia toji „dvasia“?

Antanas Gailius straipsnyje Conditio humana („Tokia žmogaus prigimtis“) konstatuoja, jog stebuklo dabar mes visi laukiame. Tačiau ne vienas ima abejodamas piktintis: tai kurgi dabar yra Dievas, jei leidžia visa, kas vyksta Ukrainoje? Argi tai ne didžiojo melagio peršamos mintys? „Karo akivaizdoje visi mes, – teigia Gailius, – dideli ir maži, norom nenorom pasirodome tokie, kokie iš tikrųjų esame. <...>Per du karo mėnesius regėjome ir didingų, ir labai niekingų dalykų.“

Koks buvo Marijos prašymas Fatimoje? Apie tai – kunigo Roberto Urbonavičiaus tekstas „Motinos Širdies pergalė“. Kodėl paaukojimai Nekaltajai Marijos Širdžiai – o šie vykę ne kartą – nebuvo regėtojos Liucijos iš Fatimos priimti, kokių sąlygų jie neatitiko? Ir ar išpildė tas sąlygas popiežiaus Pranciškaus vadovautas paaukojimas?.. Mariologas tėvas Stefano Cecchini OFM, kalbėdamas apie teologinę dviejų tautų paaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai prasmę, teigia: „Marijos širdis yra Dievo širdis. Turime galvoti, kad Marija yra ta, kuri pasidalijo savo vieninteliu Sūnumi su Tėvu.“ Marija, pasak žymaus mariologo, savo meile gali daug ką perkeisti, kad mes sukurtume geresnį pasaulį.

Gegužę skaitytojus kviečiame į Gegužinę, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapiją, esančią Kaišiadorių vyskupijoje. Šios bendruomenės istorija prasideda dar XV amžiuje. O parapijiečiai, kalbinami redaktoriaus, turėjo ką papasakoti ir yra itin aktyvūs, tikri bendruomenės kūrėjai ir nariai. O klebonas kunigas Algirdas Akelaitis, skaitytojams jau pažįstamas kaip Biblijos žinovas, paklaustas, ko reikia, kad bendruomenė būtų gyva, atkreipia dėmesį į to krašto „kamienines šeimas“, – reikia branduolio, kuriuo remiasi visa kita, ir Bažnyčios, kuri padeda atstatyti žmonių orumą. Gegužinės bendruomenė iš tiesų ypatinga, verta pažinti.

Jei norite tapti kažkuo kitu, nei esate, jei drasko abejonės dėl šeimyninio gyvenimo, dėl dviejų žmonių santarvės, jei jūsų šeimoje nesusikalbėjimas jau virsta karu (o juk tai – mažasis pasaulio modelis!), skaitykite gegužės numeryje apie ilgą dviejų žmonių kelią į laimę. Ir kiek daug reikia įveikti nusigalėjimų, tačiau nuostabusis Gydytojas – Viešpats visuomet gailestingai išties pagalbos ranką, jei tik patys ištiesime savąją. Apie tai – Nidos ir Vytauto santuokinės kelionės pasakojimas-išpažintis. Juk mažėjant melo – daugėja laimės? Ir, žinoma, laisvės!

Dovilė Zelčiūtė

Šiame numeryje

Kronika

Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Motinos užuovėja

Didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko velykinio laiško tęsinys

Antanas Gailius
Conditio humana

Didelės ir mažos kryžkelės

Prof. dr. Arūnas Streikus
Ukrainos graikų katalikų likimo skersvėjai

Pokalbis su karo kapelionu kunigu Serhiy Dmytriyev
Giname tik tai, ką mylime

Gegužinės parapija
Nebijok, mažoji kaimene!

Kūrėjo žvilgsnis

Dovilė Zelčiūtė kalbina dailininkę Dovilę Gudačiauskaitę
Tikėjimo malonė ir filtrai, nepraleidžiantys tamsos 

Visas turinys >>

NAUJIENOS

  • artuma2022 dch
    Darius Chmieliauskas

    Gegužės Artuma: laiškas skaitytojams

    2022-05-02

    Mieli bičiuliai,

    ar patikėsite, kad šios Artumos viršelyje – nuotrauka iš Mariupolio ir daryta ji Velykų rytą?! Man sunku patikėti, bet juk Reuterso agentūra negali meluoti.Toji ryto šviesa, spindinti Švč. Trejybės bažnyčios kupole – tikrai velykinė, namai aplink – realiai sušaudyti, ir... toji moterytė – tikrai gyva, it iš kapo išėjusi, iš to pragariškai niokojamo Marijos-miesto! Ir nešina ji maišeliu, kuriame, o stebukle – nejau bažnyčioje palaiminti margučiai (ukrainietiškai – pysanka)?! Panašu, kad taip, nes kitose jų nuotraukose matosi, kaip žmonės tą rytą išeina iš bažnyčios tame pačiame Mariupolyje...

  • velykos artuma2022

    Sveikiname su Šventomis Velykomis!

    2022-04-16

    Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse. (Rom 8, 11)

  • artuma2022 dch
    Darius Chmieliauskas

    Balandžio Artuma: laiškas skaitytojams

    2022-04-04
  • 1 2 proc

    Skirkite 1,2 % paramą Artumai

    2022-04-01
    Savo 1,2 proc. už 2021 m. galite skirti VšĮ Caritas leidyklai „Artuma“ iki 2022 m. gegužės 2 d.

    Kaip paskirtį 1,2% nuo GPM

daugiau >>

RINKTINIAI STRAIPSNIAI

  • artuma202205 rs 16 1
    Pokalbis redakcijoje

    Karo akivaizda ir Bažnyčios balsas

    2022-05-21

    Kokį Bažnyčios balsą girdime, matome karo bei visuomenės krizių akivaizdoje? Apie tai pokalbio pakvietė VDU Katalikų teologijos fakulteto studentų sambūris Logos. Diskusijoje dalyvavo prof. dr. Vytautas Ališauskas – filosofas, kultūros istorikas, buvęs LR ambasadorius prie Šventojo Sosto; Artumos vyriausiasis redaktorius diakonas Darius Chmieliauskas, diskusiją moderavo KTF dekanas diakonas dr. Benas Ulevičius.

     

  • artuma202205 rs 13 1
    Prof. dr. Arūnas Streikus

    Ukrainos graikų katalikų likimo skersvėjai

    2022-05-20

    Vasario pabaigoje kolektyvinio Putino pradėtos karinės agresijos Ukrainoje propagandinė versija yra dėliojama iš tradicinio rusiškojo imperializmo ir niekur neišnykusio stalinizmo ideologemų šukių, todėl nenuostabu, kad religinis šio karo matmuo, nors ir nėra pirmajame jį supančios viešosios erdvės plane, yra svarbus elementas Maskvos deklaruotame Ukrainos „denacifikacijos“ naratyve. Galima numanyti, kad 1943 m. Stalino sukurtos ir XXI a. pradžioje vėl valdančios grupuotės priedėliu tapusios valstybinės Rusijos Ortodoksų Bažnyčios (toliau ROB) vadovybė, turinti ilgametę bendradarbiavimo su KGB (FSB) patirtį, karinę avantiūrą regi ne vien kaip galimybę atšaukti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios autokefalijos pripažinimą, bet ir kaip dar vieną istorinio revanšo Romai šansą, dar kartą pamėginant pasukti atgal XVI a. pabaigoje prasidėjusios istorijos ratą.

  • artuma202205 rs 05
    Tėvas Antanas Saulaitis SJ

    Motinos užuovėja

    2022-05-01

    Tėvas Antanas Saulaitis SJ pristato popiežiaus Pranciškaus maldos intenciją gegužės mėnesiui.

    Gegužės intencija: „Melskimės už gyvenimo pilnatvei pašauktus jaunuolius, kad Marija jiems taptų klausymo, gilaus atpažinimo, tikėjimo drąsos ir atsidavimo tarnystei pavyzdžiu.“

     

daugiau >>

  kronika virselis       es dienorastis vir600   

 saulaitis sakramentai vir      vaitoska homoseksualizmas vir m 

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Papilio g. 5
44275 Kaunas
Tel. (8 37) 20 96 83,
8 677 60 970

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22