Konstantino Karašausko nuotraukos
Pas skaitytojus jau keliauja „Artumos“ leidyklos neseniai išleista knyga „Adelė. Slapta vaikų draugė“, skirta ne tik vaikams, bet ir visai šeimai.
Knyga juos pasieka ne tik per katalikiškus bei internetinius knygynus, bet ir įvairiais būdais atvyksta pas savo potencialius skaitytojus. Žinia apie naują galimybę geriau pažinti Dievo tarnaitę (D. T.) Adelę Dirsytę ir garsas apie jos šventumą sklinda ir per tiesioginius susitikimus.
Knyga „Adelė. Slapta vaikų draugė“ jau kelis kartus buvo pristatyta Vilniuje – Knygų mugėje, praėjusią savaitę LR Seimo skaitykloje, o šiomis dienomis vyksta susitikimai Jėzuitų gimnazijoje ir Lojotekoje. Jos pristatymai taip pat vyko Šiluvoje, Jurbarke, Jonavoje, Šėtoje, o Adelės Dirsytės gimimo (1909 m.) dieną – balandžio 15-ąją – Kaune.
Lojotekoje Vilniuje
Susitikimuose apie knygos kūrimo procesą dalijasi autorės – tekstus rašiusi Danguolė Gervytė bei dailininkė Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė, taip pat D. T. Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos, pradėtos Kauno arkivyskupijoje, postulatorius kunigas Andrius Končius, vicepostulatorius kunigas Nerijus Pipiras, „Artumos“ leidyklos vadovas diakonas Darius Chmieliauskas.
Jonavoje
Jurbarke
Šiluvoje
Ypatingas pranešimas nuskambėjo balandžio 12 d. Vilniuje. LR Seimo skaitykloje, internetu tiesiogiai transliuotoje pamokoje, jį perskaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. patarėja Ramunė Driaučiūnaitė, supažindinusi su Adelės Dirsytės kaltinamosios bylos dokumentika bei tuo, kaip sovietinei KGB buvo lengva „nuteisti nekaltąjį“. Adelė Dirsytė buvo suimta 1946 m. kovo 6 d. kartu su dar 10 asmenų, o jos kankinystė prasidėjo saugumo rūsiuose dar nepaskelbus nuosprendžio. Pranešime, be kita, atkreiptas dėmesys, jog Adelė būdavo tardoma dažniausiai naktimis, po 6 valandas, o per jas reikėdavo atsakyti tik į 5 klausimus... Visas pranešimas „Atviro Seimo“ YouTube paskyroje >>
LR Seime
Balandžio 15-ąją susitikime Kaune dalyvavo ypatingi svečiai – kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ bei Adelės Dirsytės giminaičiai – jos jauniausio brolio dukra ir sūnus, su jauduliu išsakę dėkingumą už jiems labai brangios Adelės atminimo puoselėjimą.
„Mes Kauno arkivyskupijoje esame palaiminti, kad čia gyveno tokios šviesuolės kaip Adelė Dirsytė ir Elena Spirgevičiūtė. Jų kankinystės, šventumo garsas jau buvo pasklidęs ne tik Kauno arkivyskupijoje, bet ir Lietuvoje bei toli už jos ribų. Todėl atrodė tiesiog būtina pradėti beatifikacijos bylas, jog kada nors tikrai turėtume palaimintąsias Adelę ir Elenutę“, – susitikime Kaune sakė kardinolas Sigitas Tamkevičius, kurio vadovavimo arkivyskupijai laiku 2000 metais buvo pradėtas šių dviejų moterų paskelbimo palaimintosiomis procesas.
Kaune
Kad tuomet, 2000-aisiais, Didžiojo krikščionybės jubiliejaus metais, pradėti dviejų moterų beatifikacijos procesai buvo išskirtinis įvykis Bažnyčioje, susitikime sakė diak. Darius Chmieliauskas. Jis atkreipė dėmesį, jog tai atliepia 2018 m. rugsėjį Lietuvą aplankiusio popiežiaus Pranciškaus paraginimus, išsakytus jau pirmajame susitikime su visuomenės atstovais prie Prezidentūros, ir ypač jaunimui katedros aikštėje, ir vėliau – po Mišių Kauno santakoje pietaujant drauge su visais Lietuvos vyskupais. Šventasis Tėvas drąsino pažinti ir branginti savo šaknis, savo tautos istoriją, puoselėti savo galimų šventųjų beatifikacijos bei kanonizacijos bylas.
Susitikimuose nuskambėjo ir džiugi naujiena – Adelės Dirsytės bylos postulatorius kun. Andrius Končius dalijosi, kad arkivyskupijos etapo dokumentai jau baigiami rengti ir šią vasarą, tikimasi, pasieks Vatikaną, kur tolesnį bylos nagrinėjimą jau perims Šventųjų skelbimo kongregacija. Pasak postulatoriaus, surinkta daugybė Adelės Dirsytės kankinystės atminimo ženklų, yra liudijimai žmonių, jau patiriančių jos užtarimą.
Knygos „Adelė. Slapta vaikų draugė“ viena iš autorių sesuo Danguolė Gervytė pasakojo, jog rengiant leidinį orientuotasi į jauną skaitytoją, kuriam reikia herojų, įkvepiančių istorijų. Buvo keliauta tremties keliais kartu su kardinolu S. Tamkevičiumi, taip pat piligrimystėje su jaunimu, 3 savaites praleidžiant Vorkutoje, aplankant ir Čumą, kur pradžioje kalėjo A. Dirsytė. Pasak ses. A. Gervytės, sovietiniai lageriai Rusijoje nunyko, tose vietose jau sunku rasti čia padarytų nusikaltimų įkalčių.
Dirbtuvėlės vaikams
Rengiant minėtą knygą remtasi visa gausia prieinama medžiaga – maldynais, fotografijomis, kita dokumentika. Pasak dailininkės Jūratės Tamošiūnaitės-Karašauskienės, siekiant autentikos apkeliautos vietos ir Lietuvoje nuo pat Adelės Dirsytės gimtinės netoli Kėdainių iki Vilniaus – šias vietas Šėtos apylinkėse, Kėdainiuose, Kaune, sostinėje, kur ji užaugo, mokėsi studijavo, dirbo, ir šiandien galima aplankyti.
Rengiant knygą jauniems skaitytojams, keliauta su jaunuoju tyrinėtoju sesers Danguolės sūnėnu Luku, iš kurio lūpų susitikime Kaune nuskambėjo ir frazė: „Tie vagonai nežmoniškai baisu“ – tai, ką vaikas suprato, pabuvęs Naujojoje Vilnioje, iš kur prasidėjo Adelės Dirsytės bei kitų Lietuvos sūnų ir dukrų tremties keliai ir kur šiandien dar tebestovi tie patys vagonai...
