Šventųjų pavyzdžius Bažnyčia iškelia ne tam, kad adoruotume, kokie herojai jie buvo tada, bet labiausiai tam, kad mus įkvėptų ir pastiprintų šiandien, čia ir dabar būti tokiais pat herojais, t. y. šventais ten, kur esame. O ką šiandien matome už lango, čia ir dabar?

Nuoširdžiai dėkoju Artumai ir jos bičiuliams už nuolatines pastangas suartinti Dievą su žmogumi ir žmogų su Dievu. Mane taip pat.

Nors šis numeris – vasariškai dvigubas, tačiau birželis užderėjo tiek nuostabių įvykių ir tekstų, kad mums reikėtų dar dvigubai storesnio žurnalo, norint visa tai sutalpinti! Todėl išties kankinomės – kaip padovanoti jums svarbiausius dalykus?!

Ačiū kiekvienai ir kiekvienam iš jūsų, kurie tokį miestą statote, kaip pasakytų Gailestingumo sekretorė šventoji Faustina: „<...> trejopai. Pirmiausia – gailestingu veiksmu, kad ir koks jis būtų. Antra – gailestingu žodžiu; jeigu negaliu padėti veiksmu, padėsiu žodžiu. Trečias dalykas yra malda. Jeigu negalėsiu parodyti gailestingumo nei veiksmu, nei žodžiu, visada galėsiu malda, nes malda siekia ten, kur aš pati nepasiekiu.“

Kas jau kas, bet jūs tikrai nemąstote sovietinio ateizmo klišėmis, kad Viduramžiai buvo tamsūs, ar ne?! Ir štai jums dar vienas įrodymas: vėl kankinamės su mūsų dailininke Silvija, beieškodami viršelio iliustracijos šiam numeriui – mat jo temos lyg ir labai skirtingos: tai ir Marijos mėnuo, ir Motinos diena, ir naujo bažnytinio gyvenimo Lietuvoje pradžios 100-metis, ir per Šeštines švenčiama Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių diena bei žodžio laisvė...

Kristus prisikėlė, Jis gyvas! Nepailskime visur Jo ieškoti! Ieškokime Jo gyvenime, mūsų brolių ir seserų veiduose, kasdieniniuose darbuose – visur, išskyrus kapą.

Nelengva man rašyti Jums šį laišką, nes jį skaitysite jau per Velykas, o aš rašau dar visiškoj Gavėnioj... Nors, tiesą sakant, tai irgi apie mūsų gyvenimą: skausmas ir malonė, mirtis ir gyvybė, kančia ir prisikėlimas – visad greta ir neklausia, koks dabar liturginis ar metų laikas, nuolat mus lanko. Kaip tamsa ir šviesa, viltis ir nusiminimas, liūdesys ir džiaugsmas, kai, regis, skęstam, ir vėl įkvepiam...