katalike, dviejų vaikų mama, žmones ir gyvenimą labai mylinčios širdies ir švelnių rankų gydytoja akušere-ginekologe, gyvybės kultūros puoselėtoja ir Artumos žurnalo ilgamete bendradarbe.
Balandžio 5-osios rytą Viešpats pasišaukė ją į ten, kur nėra mirties, po sunkios ligos kančios, kad ji švęstų Viešpaties Velykas iš labai arti, veidas į veidą.
...Nes ji buvo su Juo visą gyvenimą, nes ji labai brangino Jo dovanotą gyvybę – ir tada, kai priimdavo iš Tėvo rankų į šį pasaulį ateinančius kūdikius, ir vėliau, kai jau savo pačios kančios golgotoje rūpinosi kitiems patarnauti jų sunkios ligos akivaizdoje.
Nesu teologė, Kryžius man yra didžiulis slėpinys,
man keistai skamba samprotavimai apie „išganymo ekonomiją“.
Bet tvirtai tikiu, kad „Dievas yra meilė“ ir Jis yra arti! <...>
Kai buvau sveika, didžiąją dalį mano artimo meilės sudarė gailestingumo darbai,
o dabar, kai susirgau, – užtarimo malda.
Turiu daugybę man labai brangių intencijų:
už vaikus ir šeimą, už popiežių ir kunigus, už Siriją, už negimusių gyvybę,
už draugus ir geradarius... – rašė ji paskutiniame savo straipsnyje Artumai
2016 metų rugsėjį, dalydamasi savo svajone – sunkių ligonių dvasiniu palydėjimu.
Svajoju, kad tokį dvasinį palydėjimą galėtų patirti kuo daugiau ligonių.
Žmonės, kurie mane lydi, yra ne profesionalūs psichoterapeutai,
bet paprasti katalikai, Kristaus mokiniai,
išgirdę Gerąją Viešpaties Jėzaus Kristaus naujieną:
„Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).
Tai tie, kurie ne be baimės, bet su meile stoja prieš sunkiausius klausimus.
Jų ginklas – tai pasitikėjimas neišvengiama Dievo pergale!
Atsisveikinimas su Banga KULIKAUSKAITE – Pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje (Kaunas, Žeimenos g. 6), kur ji pašarvota.
Balandžio 7 dieną, paskutinį gavėnios penktadienį, 13 val. šv. Mišios koplyčioje. 14 val. išlydėjimas į Tabariškių kapines.
