Mieli Artumos bičiuliai – vyrai ,
kreipiuosi šįkart pirmiausia į jus, nes turbūt nereikia būti dideliu pranašu, kad atspėtum – jei šiųmetė gegužės Artumabuvo apie moterį-motiną, tai birželio numeris bus apie vyrus-tėvus; taip, nelabai originalu, bet, tikiuosi, aktualu! Mat, nepaisant, kad jau daugelis mūsuose prisimena Tėvo dieną, gal net pasveikina savo tėčius, bet po to ir prieš tai – kaži ar jie jaučiasi taip mylimi ir suprasti?.. Parašiau ir pats truputį nusigandau – negi čia vyriška garsiai šitaip klausti, o juolab tikėtis? Ir tuomet gal kaip tik labiau į moteris reiktų kreiptis – gal joms turėtų būti skirtas toks žurnalo numeris, kuris padėtų juos suprasti?! Ai, bet parašiau, ką parašiau, kaip sakė vienas liūdnai pagarsėjęs veikėjas, tai nebetrinsiu. Tik pridursiu.
Mielosios Artumosbičiulės, ačiū, kad stengiatės suprasti ir mylėti juos – savo vyrus, tėvus, brolius, draugus! Stengiatės juos priimti, jiems atleisti, juos palaikyti– jiems tai be galo svarbu (net jeigu jie jums to ir nesako). Ačiū jums, mielos ir mylimos!
Taigi, birželio Artumoje bandome suprasti – kada džiaugiasi tėvo širdis? Kaip išmokti būti tėčiu – kaip vaikams perduoti „išmintingą širdį“, apie kurią taip nuostabiai byloja Biblija ir primena Šventasis Tėvas Pranciškus?.. Ir kaip keitėsi tėvystės suvokimas ir kokie to padariniai šių dienų tėvystei? „Pabuvimas vienu du su sūnumi ir bendrystėje su kitais vyrais man padeda išdrįsti būti tėčiu“, – liudija Dalius Mackela, tėčio ir sūnaus savaitgali ų organizatorius. Kaip tėvai gali duoti tai, ko nenusipirksi psichologo kabinete ir neišgydys joks priklausomybių centras? Didžiulę patirtį šioje srityje sukaupęs kunigas Kęstutis Dvareckas negąsdina tėvų apie 874 psichotropinį poveikį turinčias medžiagas, nes sykiu išduoda, kas yra didžiausia ir realiausia prevencija, kuri nieko nekainuoja... arba kainuoja brangiau už visus pinigus! O kaip Dievas gydo santykį su tėvu? Pirmoji moteris biblistė, gavusi Ratzingerio premiją, Anne Marie Pelletier padeda atsakyti į klausimą: Dievas – tėvas ar motina?..O tęsiant realiai sinodišką kelionę – su kokiais iššūkiais nūdien Lietuvoje susiduria pasauliečiai ir kaip Bažnyčioje išdrįsti ir nebijotiieškoti sprendimų, o ne kaltųjų?
Na, gerai, sakysit, bet kuo čia dėti tie angeliški apaštalai ant viršelio?! Atsakau: pirmiausia todėl, kad tai nuostabus šių metų velykinis prisikėlimas – po maždaug 70 metų atrasti genialaus lietuvio dailininko Liudo Truikio darbai! Antra – tai puikus pavyzdys, kaip sinodiškai gyvavo Bažnyčia Lietuvoje jau XX amžiaus pradžioje – šitokiam modernistui leido dekoruoti gotikinę bažnyčią! Trečia, tie didieji Bažnyčios šulai – apaštalai pirmiausia juk buvo... vyrai, daugelis jų turbūt ir tėvai (na, Jonas, tas, kur be barzdos, tai gal ir ne, bet pirmasis popiežius – Petras tai jau tikrai, nes juk visi žino apie jo santykius su uošve ir gal todėl taip kone visuotinai birželį švenčia Petrines!).
Tad ir patys didžiausi bei monumentaliausi – pirmiausia ir svarbiausia – yra žmonės, vyrai su visu savo trapumu, silpnumu ir didingumu! Kaip ir mes visi.
Padėk, Dieve, mums būti tokiems, kokius mus sukūrei! Vienas iš jų,
