Mieli bičiuliai,
birželio Artuma kviečia toliau keliauti atvirumo keliu... Ir patys stengdamiesi būti atviri Dvasios dvelkimui, staiga supratom, kad turbūt pati Apvaizda taip patvarkė, jog šį numerį būtų galima pavadinti atviru laišku kunigams!
Mat pirmiausia mus įkvėpė iš „ne tik klebonų sinodo“ Romoje sugrįžęs kunigas Gediminas Jankūnas – pats naujai įkvėptas ir atvirai su Artumos skaitytojais besidalijantis įspūdžiu, kad jau niekas nebesustabdys sinodinės Bažnyčios upės tekėjimo! Po to ir jums jau pažįstamas bei daugelį įkvepiantis čekų kunigas Tomášas Halikas, irgi pakviestas kalbėti pasaulio kunigams, byloja: „Nuolankumas – tai drąsa ieškoti, priimti ir apglėbti tiesą.“ Tada dar ir pats popiežius Pranciškuspaskelbia Laišką parapijų kunigams ir jame nuolankiai rašo: „Bažnyčia negalėtų gyvuoti be jūsų atsidavimo ir tarnystės <…> Štai kodėl reikia, kad sinodinė Bažnyčia turėtų savo kunigus: be jų niekada neišmoksime eiti kartu, niekada negalėsime leistis sinodiškumo keliu, kurio Dievas tikisi iš trečiojo tūkstantmečio Bažnyčios. “
Na, o tada atsiminėm, kad birželį švenčiam ne tik Tėvo dieną ir nuo seno išreiškiam ypatingą dėkingumą Jėzaus Širdžiai, bet būtent per šią iškilmę Bažnyčia kviečia savo vaikus į Pasaulinę maldos už kunigų šventėjimą dieną (šįmet tai birželio 7-oji). Ir tuomet prisiminiau bei nutariau su jumis pasidalyti tokia nuostabia Malda už kunigus, kokių tikrai nesame daug girdėję:
Susigrąžink mus pradžių pradžios linksmybei. Be saiko įsiliek į visus mūsų liūdesius. Vėl plevenk virš pavojuje esančio senojo mūsų pasaulio. Ir dykuma pagaliau taps sodu. O sode sužydės teisingumo medis. O teisingumo vaisius bus taika.
Dievo Dvasia, prie Jordano krantų pilnatvėje nužengusi ant Jėzaus ir paskelbusi Jį Mesiju, išsiliek be saiko ant Tau parinkto kunigiško kūno.
Papuošk jį malonės drabužiu. Pašvęsk patepimu ir pasiųsk nešti džiugiosios žinios vargdieniams, aptvarstyti sudaužytų širdžių žaizdų, skelbti apie vergų išlaisvinimą, apie įkalintųjų paleidimą, pradėti Viešpaties gailestingumo metų.
Viešpaties Dvasia, Prisikėlusiojo Dovana vakarieniaujantiems apaštalams, savo aistra užtvindyk Tavųjų kunigų gyvenimus. Jų vienatves pripildyk šiltų draugysčių. Padaryk juos įsimylėjusiais žemę ir pajėgiančiais atleisti visas jos silpnybes. Paguosk juos žmonių dėkingumu ir broliškos vienybės aliejumi. Nuvargusius atgaivink; tegul malonesnio poilsio ir priebėgos nesuras kaip Mokytojo petys.
Išvaduok juos iš baimės daugiau nepajėgti. Iš jų akių tekyla kvietimai į antžmogišką skaidrumą. Iš jų širdžių teišsilaisvina narsa su švelnumu. Iš jų rankų tekanti Krizma tegul susigeria į visa, ką jos paliečia. Leisk jų kūnams spindėti džiaugsmu. Aprenk juos vestuviniais drabužiais. Sujuosk juos šviesos juosta. Tegul jiems ir visiems Sužadėtinis nevėluos.
Argi ne žavinga, gaivinanti ir įkvepianti malda?! Tai – italo vyskupo, kurio beatifikacijos bylą pradėjo popiežius Benediktas XVI, o Pranciškus prieš trejus metus paskelbė garbinguoju Dievo tarnu, Don Tonino Bello malda (ačiū ją suradusiam ir išvertusiam mūsų kapelionui kunigui Artūrui).
Apie visa tai ir dar daugiau (pvz., popiežiui Lietuvoje pietus gaminusi šeimininkė Vilma siūlo išbandyti „kleboniško šiupinio“ receptą) – birželio Artumoje. Smagaus skaitymo.
Ir nepailskime melstis už mūsų kunigus! Tai pažadu ir aš,
diakonas Darius Chmieliauskas
