Brangieji Artumos Bendrakeleiviai,
prieš trejus metus sulaukiau Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko skambučio: teirautasi, ar sutikčiau būti mūsų šalies delegatu artėjančiam Jubiliejui. Pagaliau, šį mėnesį, Viešpaties Gimimo iškilmės išvakarėse, bus atvertos Šventojo Petro bazilikos ant Romos Vatikano kalvos durys ir prasidės Šventieji metai.
Staiga prašvilpė pasirengimo laikas. Kai kam vis atidėliojant rytdienai ir ruoštis net nepradėjus. O pasirengimo programa paprasta, bet geniali: Vatikano II Susirinkimo konstitucijų studijos ir maldos meno įvaldymas. Argi ne tai svarbiausi šiandienės Bažnyčios gyvasties dėmenys? Dėkoju Artumai, kad buvo (kaip visada) patikima ir ištikima skaitytojų palydovė į 2025-ųjų Jubiliejų.
Jau seniai paskelbti jubiliejiniai susitikimai Romoje žurnalistams, ginkluotiesiems, menininkams, katechetams ir ugdytojams, pašvęstiesiems, diakonams, seminaristams, kunigams, vyskupams, savanoriams, neįgaliesiems, ligoniams ir sveikata besirūpinantiems, vaikams, paaugliams ir jaunimui, šeimoms ir seneliams bei pagyvenusiems, orkestrams ir chorams, verslininkams ir sportininkams, valdininkams ir politikams, teisėtvarkos darbuotojams, migrantams ir kaliniams.
Paskelbtas Lietuvos piligrimystės laikas ir maršrutai Romoje kovo 1–4 dienomis. Kovo 3-iąją, 9 valandą, privačioje audiencijoje mus priims popiežius Pranciškus. Užsakinėjami lėktuvai ir autobusai mūsų kelionėms, bazilikos mūsų liturginiams sambūriams, viešbučiai mūsų poilsiui, gidai mūsų naujoms pažintims su Amžinuoju miestu. Gal ir Tu, brangus mūsų Skaitytojau, susiruoši į kelią ir tapsi vilties piligrimu pirmiausia Romoje, o sugrįžęs – čia pat, kur gyveni, dirbi, studijuoji, linksminiesi, sportuoji, ilsiesi – ar būsi vilties nešėju?..
Šį mėnesį baigiasi dar vieni mūsų metai. Dėkosime už malonę po malonės iš dosnios Dievo rankos. Ir už visai nemalonias patirtis (nesusipratimų, nepasitikėjimų, įtarinėjimų, kaltinimų, cenzūros, atsisakymų skaityti, raginimų deginti žurnalą) – patirtis, kurios eilinį kartą leido suprasti, kad gyvename ne Rojuje. Čia – tik pasaulis. Čia – ne vieta įsipatoginti.
Gruodžio Artumoje, greta Jubiliejaus temų, kaip atsinaujinimo pavasaris šį „rudžiemį“ iš Romos mus tepasiekia Sinodo patirtys. Dar viena geniali įžanginių rekolekcijų konferencija, vieno iš dviejų mūsų Sinodo tėvų pasidalijimai – taip pat bus vilties ženklai. Tokie svarbūs ir geidžiami tarp visų gamtos ir žmogaus širdžių tamsybių. O piligrimystė – tai keliauti drauge. Juk ir Sinodas apie tai.
Būti Vilties piligrimais kviečia mus pats popiežius Pranciškus. Prieš keletą metų Krokuvoje jis paragino jaunimą keltis nuo sofų ir autis žygio batus. Kad pajustume, jog gyvename, o ne vegetuojame. Kad ne viskas pas mus įprastai gerai. Kad krikščioniui būdingas nuolatinis atsinaujinimas, Jėzaus įvardytas metanojos – atsivertimo terminu.
Naujai suvokiau viltį per durų – vieno akivaizdžiausių Jubiliejaus ženklų – atvėrimo ir perėjimo apeigą. Jėzus save pavadino vartais, durimis (plg. Jn 10, 9). Taigi mes įeiname į Jį, į Jo gyvenimą, į Jo būtį, į Jo esmę. Mes – ne išorėje. Jo viduje. Jame gyvename, judame, esame (plg. Apd 17, 28). Esame Dieve. Nereikia Jo ieškoti. Nereikia Jo šauktis. Tik išlikti. Ir, jei ką, sugrįžti. Dabar laikas leistis piligrimystėn. Vilties piligrimystėn.
Tebus tai linkėjimai ir Kalėdoms, ir Naujiesiems, ir Jubiliejui!
Jūsų Artumos kapelionas Artūras Kazlaukas Obl. OSB
P. S. Ir nepamirškite padovanoti sau bei artimiesiems puikią dovaną – Artumos prenumeratą visiems Jubiliejaus metams!
