Lapkričio 11 d. 18 val. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) buvo pristatyta Nerijos Putinaitės monografija „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“.
Šiais metais pasirodžiusioje knygoje analizuojama sovietinėje Lietuvoje vykusi ateizavimo politika. Autorė dėmesį sutelkia į „švelniąją“ ateizaciją, į valdžios pastangas rasti tokių ateizavimo priemonių, kurios ne atstumtų visuomenę, o ją paskatintų bendradarbiauti; į visuomenės, siekusios rasti sugyvenimo su režimu būdą, atsaką į valdžios politiką.
Knygoje tiriami buvusių kunigų (Jono Ragausko, Adomo Šerno) viešo tikėjimo atsisakymo atvejai, apsisprendimų propagandinės versijos ir realūs motyvai; septintajame dešimtmetyje ir vėliau reiškęsis skaitytojų pasakojamų „ateistinių autobiografijų“ reiškinys, jų tapimas propagandine priemone. Kalbama apie tokias ateizavimo priemones kaip nereliginiai pakaitalai asmeniškai svarbiems religiniams ritualams (krikštynoms, vestuvėms, laidotuvėms ir pan.), nereliginė moralė.
Autorė teigia, kad lietuviškoji valdžia šiame lauke veikė gana savarankiškai Maskvos atžvilgiu. Jos ateizavimo politikos tikslas nebuvo įdiegti marksistinę lenininę ateistinę pasaulėžiūrą, moksliškai demaskuoti religiją kaip „prietarus“. Priemonės buvo nukreiptos atitraukti visuomenę nuo Katalikų Bažnyčios, kurią ji suvokė kaip politinį priešą, įtakingą jėgą, gebančią telkti ir organizuoti žmones.
Išsamiau apie šią knygą skaitykite lapkričio „Artumos“ publikacijoje – „Ar tikrai nenori dangaus?“
