Mieli „Artumos“ bičiuliai,
labai gera buvo ką tik sutikti kai kuriuos iš jūsų Knygų mugėje! Tos akimirkos – mums tikra dovana, be kurios sunku ten būtų ištverti. Be to, ne tik pristatėm savo naująsias knygas, bet ir padėjome Palendrių broliams benediktinams platinti jų bestselerį – per keletą mėnesių išgraibstytą ir tiesiai į mugę atvežtą jau antrąjį tiražą knygos „Tik į priekį. Tėvas Žėraras“. Jam, kaip ir knygai, reklamos nereikia. Tai mums reikia jo tėviškos išminties, o dabar ir dangiškojo užtarimo. Kovo 31-oji – tai tėvo Žėraro iškeliavimo į Tėvo namus metinės. Bet ne tik dėl to noriu su jumis pasidalyti ištrauka iš vieno jo ranka rašyto laiško. Nors gavau jį prieš 7 metus, tačiau, manding, jis – pranašiškas, nes labai sinodiškas. Buvo dar daug metų iki popiežiaus pasiūlyto Sinodinio kelio, o tėvas Žėraras, čia aptardamas hierarchijos, dvasininkijos ir pasauliečių santykius, pataiko kaip į šerdį. (Beje, ką tik paskelbta žinia apie naujai paskirtąjį vyskupą Saulių Bužauską – mūsų kolegą žurnalistą! – tai dar vienas ženklas, kad tėvas Žėraras mums byloja pačiu laiku!)
-dch-
Noriu nuo pradžios patikslinti tai, ką galbūt per greitai pasakiau: nebijau Dariaus, bet bijau žurnalistų, Darius tikrai geras žmogus (pasakyk Jam), bet žurnalistai kelia man didelį pavojų. Jie sugeba mane ištraukti iš to šešėlio, kur mielai gyvenu.
Gera mintis padėti visiems pagalvoti, kaip teisingiau kreiptis į vyskupus. Tau žinoma mano nuomonė. Galėtume paruošti interviu. Bet žurnalistai ir aš...
Geriau paruoškite interviu su Vysk. Kęstučiu K. Gal pagal šią schemą:
Darius: Prieš 3 metus buvo Jums suteikta vyskupo konsekracija (2012 11 21). Kaip dabar suprantate savo pareigas?
Vysk. K. K.: Kaip aiškiai pasakė Vatikano II Susirinkimo dekretas „Christus Dominus“ (Kristus Viešpats), prieš 50 metų paskelbtas (1965 10 28), „Vykdydami tėvo ir ganytojo uždavinį, vyskupai savo aplinkoje tebūnie kaip tarnai ir geri ganytojai, pažįstantys savo avis ir pažįstami savo avių, tikri rūpestingumo ir meilės visiems dvasia pasižymintis tėvai, kurių iš Dievo kylančiam autoritetui visi dėkinga dvasia pasiduoda“ (n. 16).
Tai reiškia visiems būti tarnu, ganytoju, tėvu.
Darius: Tokios dvasios raginami kai kurie siūlo kreiptis į vyskupą nebe žodžiu „Ekscelencija“, bet sakyti paprastai: „Tėve“ arba „Tėve vyskupai“. Kaip jums atrodo?
Vysk. K. K. gali dvejopai atsakyti:
arba: Ne, ne, nepriimtinas pasiūlymas. Mums, vyskupams, graži, maloni, skani melodija: „Ekscel... Ekscelencija...“ Kaip balzamas ant širdies, ir taip toliau...
arba: Teisingai pasiūlyta. Mums skauda žiūrėti, kaip dažnai tikintieji, ir kartais kunigai, nedrįsta paprastai pasikalbėti su vyskupais. Naujas kreipimasis galėtų padėti sukurti naujus santykius, pilnus pasitikėjimo tarp pasauliečių ir vyskupų. Vyskupas yra pirmiau tėvas. Ir t. t.
Dabar kita tema <...>
Drąsos, Dariau,
Bėkime kartu <...>
2015 m. gruodžio 2 d.
