MieliArtumos bičiuliai,
visas šis mėnuo – tai kelionė per Gavėnios dykumą; o dykuma – tai akistatos su savimi ir su Dievu metas, tiesos metas; tuomet gal tai ne vien žodžių žaismas, kad kovas – tai kovos laikas, kovos su melu, su egoizmu, su puikybe. Į tą laiką šįmet nuostabiai mus įvedė ne tik popiežiaus Pranciškaus laiškas, kviečiantis išsilaisvinti iš senosios vergijos, bet ir keli labai konkretūs renginiai, vykę prieš pat Gavėnią: tai Šv. Juozapo teologijos instituto Vilniaus kunigų seminarijoje surengtas forumas – gyvas pokalbis – Apie Bažnyčią ir sinodiškumą – kad būtume gyva Bažnyčia; ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos drauge su Martyno Mažvydo biblioteka surengta konferencija, pavadinta Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti. Abu renginiai buvo tokie aktualūs, gyvybingi ir viltingi, kad su džiaugsmu galiu jums pranešti, jog Artuma gavo abiejų rengėjų leidimą išsamiai pristatyti savo skaitytojams jose išsakytas mintis bei skaitytus pranešimus. Tą ir pradedame daryti jau šiame numeryje.
Be to, tęsiame tas genialiąsias tėvo dominikono Timothy Radcliffe’o OP rekolekcijas Sinodo dalyviams, o tai reiškia – mums visiems; jose jis klausia: „Kaip mums, Bažnyčiai, susigrąžinti autoritetą ir kalbėti pasauliui, trokštančiam tiesos balso?..“ Tačiau ar mes norime suprasti, kodėl pakirstas pasitikėjimas Bažnyčia ir sumenkinta jos misija? Ir kokių veiksmų ėmėsi Bažnyčios vadovai, kovodami su piktnaudžiavimu? „Būtina, kiek tik įmanu, gyventi tiesoje. Tik buvusių ir esamų žaizdų, sakyčiau, vočių drąsus atvėrimas gali išvaduoti nuo įtarumo atmosferos, kuri nuodija sąžiningų dvasininkų gyvenimą ir temdo jų santykius su tikinčiųjų bendruomene, su visuomene“, – sakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis, pradėdamas konferenciją apie piktnaudžiavimą ir išgijimą iš jo. O sinodiškojo forumo dalyviai visi skirtingai, tačiau faktiškai patvirtino tą patį – Bažnyčios sinodiškumas iš tiesų gali jai padėti būti gyvai, kad Bažnyčia, kuri drauge kenčia, miršta, drauge ir prisikelia su Nukryžiuotuoju ir Prisikėlusiuoju savo Gelbėtoju.
Ech, brangūs skaitytojai, kaip niekad man norisi, kad jūs kuo greičiau skaitytumėte ne mano, o šio numerio Artumos tekstus! Tad palieku jus su jais ir su Dievu – viltingai keliaukime Prisikėlimo link,
diakonas Darius Chmieliauskas
