„Vos estis lux mundi“ – Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno (Mt 5, 14).
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus ragina kiekvieną tikintįjį būti šviečiančiu dorybės, vientisumo ir šventumo pavyzdžiu. Visi esame pašaukti liudyti tikėjimą į Kristų konkrečiai savo gyvenimu, ypač santykiais su artimu.
Seksualinio išnaudojimo nusikaltimai skaudina mūsų Viešpatį, daro fizinę, psichologinę ir dvasinę žalą aukoms ir kenkia tikinčiųjų bendruomenei. Siekiant užtikrinti, kad tokie reiškiniai bet kokia forma daugiau nepasikartotų, reikia nuolatinio ir gilaus širdžių atsivertimo, kurį liudytų konkretūs ir paveikūs veiksmai, įtraukiantys visus Bažnyčios narius, kad asmeninis šventumas ir moralinis įsipareigojimas padėtų visiškai patikimai skelbti Evangeliją ir veiksmingai vykdyti Bažnyčios misiją. Tai įmanoma tik dėl Šventosios Dvasios malonės, įlietos į širdis, nes visada turime prisiminti Jėzaus žodžius: „Nuo manęs atsiskyrę jūs negalite nieko nuveikti“ (Jn 15, 5). Nors jau daug nuveikta, turime ir toliau mokytis iš karčių praeities pamokų, kad su viltimi žvelgtume į ateitį. <...> Tai, kas tiesiogiai taikoma apaštalų įpėdiniams, liečia visus tuos, kurie įvairiais būdais prisiima tarnystę Bažnyčioje, pasižada gyventi pagal evangelinius patarimus ar yra pašauktas tarnauti krikščionių tautai. Todėl dera, kad būtų visuotinai priimtos procedūros siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, kuriais išduodamas tikinčiųjų pasitikėjimas, ir kovoti su jais. <...>
Artumos bičiuliai,
šiais šviesos kupinais žodžiais popiežius Pranciškus pradeda ir pavadina savo naujausiąjį apaštališkąjį laišką itin „tamsia“ tema... Ir žodžius jis tam parenka iš Jėzaus šviesiausio, viltingiausio teksto – Kalno palaiminimų pabaigos! Ech, koks vis tik didis tikėjimo, vilties ir meilės vyras tas mūsų Pranciškus – net ir sunkiausių, juodžiausių akimirkų akivaizdoje ne tik pats nesusvyruoja, bet dar ir Dievo tautą įkvepia, palaiko ir tvirtai veda! Iš tiesų juk – kokia prasmė visų mūsų veiklų, deklaracijų, katechizacijų, evangelizacijų, pastoracijų, ko vertos mūsų maldos bei adoracijos, jeigu mūsų krikščioniškojo gyvenimo pavyzdžiai liudytų visai ką kita, nei skelbiame, jeigu nedrįstume pažvelgti Tiesai į akis? Juk pamenam ir tuos Jėzaus žodžius, pasakytus tame pačiame Kalno pamoksle:Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje (Mt 5, 16).
„Bažnyčios fasadą šiandien rūpinamės laikyti labai gražų“, – taip kitados sakė kunigas Zigmas Grinevičius, o „gražaus fasado“ plyšiams pradėjus matytis klausiame: kaip ištverti sunkiomis Bažnyčiai aplinkybėmis? Kokias prevencines priemones ir teisingumo atkūrimą numato Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodekso pakeitimai? Kaip sustabdyti nusikaltusį ir padėti nukentėjusiems?
Greta to – vasarinėje Artumoje apstu ir pasitikėjimo bei veiklios artimo meilės pavyzdžių, kurie ne tik gali ugdyti, veikti ir keisti gyvenimą, bet tampa prisikėlimo sėkla Bažnyčios Kūne.
To trokštu ir aš, jūsų tarnas – diakonas Darius Chmieliauskas
