Lietuvą ištiko didžiulė netektis: pas Viešpatį iškeliavo kunigas Vaclovas Aliulis MIC, pasirašinėjęs Vaciuliu savo elektroniniame adrese. Daugeliui, tarp jų ir man, jis buvo Tėvelis Vaciulis.
Vaclovas Aliulis. Marijonas. Didžiulį indėlį eilę metų krovęs į Šventojo Rašto parengimą lietuvių kalba. Nepagerbtas išskirtiniais titulais, tačiau buvęs mokyčiausiu Lietuvos kunigu. Beribė erudicija, itin retai pasitaikantis intelektas, žinių jūra buvo lobiai, kurių tegalima pavydėti baltu pavydu. Netgi reikia.
Tačiau bene didesnės vertybės už išvardytąsias, tokias reikšmingas žmonėms, derėtų minėti visai kitas, mielas Dievui. Negali nežavėti Tėvelio kuklumas, tiesiog aristokratiškai gražus elgesys gerbiant absoliučiai kiekvieną žmogų. Ir meilė. Tikra, autentiška meilė ne tik ganomai kaimenei, bet ir jos tykojusiems vilkams, kurių agresija tos meilės ir Tėvelio asmenybės žavesio liejamoje šviesoje tirpo, nyko...
Tėvelį mylėjo visi, daug kas taip ir vadino. Tokį vardą reikia užsitarnauti. Kunigas marijonas Vaclovas Aliulis jį užsitarnavo šimteriopai.
Ir išsinešė su savimi tai, ko nespėjo užrašyti, paliko, kaip kadais man sakė, „mano mylimus Turgelius“, daugybę kitų kaimo parapijų, kuriose sėjo gėrio sėklą skelbdamas Dievo žodį, nutilo spaudoje ir radijuje jo ramus, išmintingas, neįkyriai, todėl taip paveikiai vedantis Dievop balsas.
Iškeliavo nugyvenęs ilgą gyvenimą marijonas, iki dienų pabaigos likęs ištikimas pal. Jurgio Matulaičio maksimai: „Blogį nugalėti gerumu.“
Nebus rūstus Dievas, reiklus šv. Petras Tėveliui. Amžinybėje jį turėtų pasitikti džiaugsmingai, nes tokiomis asmenybėmis gėrisi ir danguje.
Ak, mano išskirtinis skaitytojau Tėveli Vaclovai! Kaip norėtųsi, kad Jūsų pasitikti supultų pas Dievulį nukeliavę parapijiečiai dzūkai, Vilnijos lenkai ir lenkai-lietuviai, Gudijos kaimų žmoneliai! Tikiuosi, kad prie Svarbiausiųjų Vartų jau laukia šv. Ambraziejus Milanietis, šv. Grigalius su choralais, o šv. Vaclovas pagaliau turės su kuo iki valiai pasikalbėti.
Ilsėkitės ramybėje, brangus Kunige, Vienuoli, lietuvių kalbos puoselėtojau, Mokslo Vyre ir Žmogau!
Mūsų Lietuvos žemelė tebūnie Jums lengva kaip šilkas.
