Piligrimai einantys per Gailestingumo Jubiliejaus Šventąsias duris Šv. Petro bazilikoje Romoje. 2015 m. gruodžio 8 d. REUTERS / Max Rossi nuotrauka
„Dabar atėjo laikas naujam Jubiliejui, per kurį Šventosios durys vėl bus plačiai atvertos, kad būtų galima gyvai patirti Dievo meilę“ (Spes non confundit, 6). 2025 m. eilinio Jubiliejaus paskelbimo bulėje popiežius Pranciškus, atsižvelgdamas į dabartinį istorinį momentą, kai „pamiršusi praeities tragedijas žmonija patiria naują sunkų išbandymą, kai daugybę gyventojų slegia žiaurus smurtas“ (SNC, 8), kviečia visus krikščionis tapti vilties piligrimais. Tai dorybė, kurią reikia iš naujo atrasti laiko ženkluose, „kuriuose glūdi gelbstinčio Dievo buvimo trokštančios žmogaus širdies ilgesys“, kuriuos „būtina paversti vilties ženklais“ (SNC, 7); jos visų pirma reikės semtis iš Dievo malonės ir jo gailestingumo pilnatvės. Tai – įžanga dokumento, pavadinto Normos dėl atlaidų suteikimo per 2025 m. jubiliejų, 2024 m. gegužės 13-ąją pasirašyto Didžiojo penitenciarijaus Romoje.
„Penitenciarija yra slapčiausių žmogaus sielos paslapčių saugotoja, todėl čia diskretiškai, tyloje, drąsinant ir kviečiant džiaugtis bei švęsti, išklausoma, guodžiama, įsigilinama. Apaštališkojoje penitenciarijoje kvėpuojama šventųjų bendravimo tikrove“, – taip apie savo tarnystę kalbėjo vienas penitenciarijų. Institucija, popiežiaus Pranciškaus vadinama „gailestingumo tribunolu“, yra aukščiausias Katalikų Bažnyčios teismas, atsakingas už atleidimo suteikimą atgailaujančiam Bažnyčios nariui ypatingais atvejais. Penitenciarijai priklauso tvarkyti ir visa tai, kas siejama su atlaidų teikimu bei gavimu.
Skelbdamas ypatingąjį Gailestingumo jubiliejų 2015 m. popiežius Pranciškus rašė, kad Dievo gailestingumas „tampa atlaidais, kuriuos Tėvas per Bažnyčią, Kristaus Sužadėtinę, dovanoja nusidėjėliui, kuriam atleista, ir kuriais jis išlaisvinamas iš visų nuodėmės padarinių“ (Misericordiae vultus, 22). Po dešimties metų, skelbdamas eilinį Jubiliejų, jis rašys, kad atlaidų dovana „leidžia mums suvokti, koks beribis yra Dievo gailestingumas. Neatsitiktinai seniau sąvokos „gailestingumas“ ir „atlaidai“ vartotos pakaitomis, o pastarąja buvo siekiama išreikšti beribę Dievo atleidimo pilnatvę“ (SNC, 23).
Atlaidai ne tik vieną kartą per dieną
Paprastai per dieną galima suteikti tik vienerius visuotinius atlaidus, o Jubiliejaus metais tikintieji, atlikę gailestingumo aktą skaistyklos sielų labui, jei tą pačią dieną teisėtai (dėl rimtos priežasties) antrą kartą dalyvaudami Eucharistijos šventime priima Komunijos sakramentą, du kartus per tą pačią dieną gali gauti visuotinius atlaidus, skirtinus tik mirusiesiems. Šia dviguba auka įgyvendinama antgamtinės meilės praktika per ryšį, kuriuo tebekeliaujantys šioje žemėje tikintieji Kristaus Kūne vienijasi su tais, kurie jau baigė savo kelionę, nes „Jubiliejiniai atlaidai maldos dėka ypač skirti tiems, kurie buvo prieš mus, kad jie sulauktų visiško gailestingumo“ (SNC, 22).
Penitenciarija skelbia tris būdus, kaip bus galima patirti tokią Jubiliejinių atlaidų malonę, tai piligriminė kelionė, šventovių lankymas ir gailestingumo darbai.
1. Piligriminės kelionės
Popiežiaus suteiktus jubiliejinius atlaidus gali gauti tikintieji, kurie kaip vilties piligrimai leidžiasi į maldingą piligriminę kelionę į kurią nors šventą su Jubiliejumi susijusią vietą ir ten maldingai dalyvauja Mišiose, Dievo žodžio pamaldose, Atgailos pamaldose su individualia išpažintimi, Valandų liturgijoje (Aušrinėje, Rytmetinėje, Vakarinėje), apmąstydami Kryžiaus kelią, Mergelės Marijos rožinį ar giedodami Akatistą. Atkeliavę į Romą aplankydami vieną iš keturių popiežiškųjų bazilikų: Šventojo Petro Vatikane, Švenčiausiojo Išgelbėtojo (Šventojo Jono) Laterane, Šventosios Marijos Didžiosios, Šventojo Pauliaus už mūrų; Šventojoje Žemėje aplankydami bent vieną iš trijų bazilikų: Šventojo Kapo Jeruzalėje, Viešpaties Gimimo Betliejuje arba Apreiškimo Nazarete. Kitose bažnytinėse vietovėse aplankydami katedras.
2. Maldingas šventovių lankymas
Klauzūroje gyvenantys pašvęstieji, vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai, kaliniai bei nuolat juos aptarnaujantys negalės dalyvauti iškilmių apeigose, piligriminėse kelionėse ir maldingai lankytis šventovėse. Tad jei nuoširdžiai atgailaus, Jubiliejinius atlaidus galės gauti tomis pačiomis sąlygomis dvasiškai vienydamiesi su dalyvaujančiais iškilmėse, transliuojamose per žiniasklaidos priemones. Jiems reikės sukalbėti Tėve mūsų bei Tikėjimo išpažinimą (bet kuria teisėta forma) ir kitas maldas, atitinkančias Šventųjų metų tikslus, bei dėl jų aukoti savo kančias ar gyvenimo sunkumus.
Jubiliejinius atlaidus gali gauti tikintieji, pavieniui ar grupėje maldingai aplankydami kurią nors jubiliejinę vietą ir ten dalyvaudami Eucharistijos adoracijoje bei meditacijoje, jos pabaigoje sukalbėję Tėve mūsų maldą, bet kokia teisėta forma išreikštą Tikėjimo išpažinimą ir kreipdamiesi į Mariją, Dievo Motiną.
Ypatinga Jubiliejinių metų proga, be paminėtų iškilių piligrimystės vietų, bus galima tomis pačiomis sąlygomis patirti atlaidų malonę aplankant taip pat šventojo Pilypo Nerio brangintas vadinamąsias „septynias bažnyčias“ Romoje, t. y. Šventojo Kryžiaus Jeruzalėje, Šventojo Lauryno už mūrų, Šventojo Sebastijono bazilikas bei Dieviškosios Meilės Motinos (Divino Amore) šventovę, Šventosios Dvasios (Santo Spirito in Sassia), Šventojo Pauliaus (kankinystės vietą) (San Paolo alle Tre Fontane) bažnyčias, krikščionių katakombas; jubiliejiniam maršrutui Iter Europaeum (Europos maršrutas) apimančius stabtelėjimus 28 bažnyčiose ir bazilikose (visos jos istoriškai susijusios su Europos šalimis dėl kultūros, meno ar tradicijos ir yra skirtos priimti piligrimus iš konkrečios Europos bendrijos valstybės (Lietuvai skirtoji yra Chiesa di Gesu – Jėzaus bažnyčia), taip pat Europos globėjoms ir Bažnyčios mokytojams skirtas bažnyčias: Šventosios Marijos (Santa Maria sopra Minerva) baziliką, Šventosios Brigitos (Santa Brigida a Campo de’ Fiori), Šventosios Pergalės Marijos (Santa Maria della Vittoria), Kalnų Trejybės (Trinità dei Monti) bažnyčias, Šventosios Cecilijos (Santa Cecilia a Trastevere) bei Šventojo Augustino (Sant’Agostino in Campo Marzio) bazilikas.
Kitose pasaulio vietose: dvi popiežiškąsias bazilikas Asyžiuje (Šventojo Pranciškaus ir Mergelės Marijos Angelų Karalienės); Loreto Dievo Motinos, Pompėjos Dievo Motinos, Paduvos Šventojo Antano popiežiškąsias bazilikas; bet kurią mažąją baziliką, katedrą ar konkatedrą bei Vyskupų konferencijų pasirinktąsias šventąsias vietas, kaip „šventas priėmimo vietas ir privilegijuotas vilties puoselėjimo erdves“ (SNC, 24). Štai Jubiliejaus vietos Lietuvoje: Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Kauno Kristaus Prisikėlimo, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos, Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčia, Lietuvos kariuomenės ordinariato pagrindinė Šv. Ignoto, Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės, Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios.
3. Gailestingumo ir atgailos darbai
Atlaidai taip pat siejami su gailestingumo ir atgailos darbais, kuriais liudijamas įgyvendinamas atsivertimas. „Jubiliejaus metais būsime kviečiami tapti apčiuopiamais vilties ženklais daugeliui brolių ir seserų, gyvenančių sunkiomis sąlygomis“ (SNC, 10). Tikintieji, sekantys Kristaus pavyzdžiu ir įgaliojimu, turėtų dažniau atlikti artimo meilės ir gailestingumo darbus, patarnaudami įvairių poreikių slegiamiems broliams bei seserims. Mums būtina iš naujo atrasti „gailestingumo darbus kūnui: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, nuogą aprengti, ateivį priimti, ligonį slaugyti, kalinį aplankyti ir mirusį palaidoti“ (MV, 15), bei „gailestingumo darbus sielai: nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, pikta darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, kantriai pakęsti mus skaudinančius žmones, melstis už gyvus ir mirusius“ (ten pat, 15, 15).
Taigi kiekvieną kartą, net ir kasdien pelnyti Jubiliejinius atlaidus (įvykdant įprastas dvasines, sakramentines ir maldos sąlygas) galima lankant sunkumus patiriančiuosius – ligonius, kalinius, vienišuosius, neįgaliuosius. Šitaip tarsi piligrimai keliaujame pas tuose žmonėse esantį Kristų (plg. Mt 25, 34–36).
Jubiliejinius visuotinius atlaidus taip pat galima gauti prisidedant prie iniciatyvų, kuriomis konkrečiai ir didžiadvasiškai įgyvendinama atgailos dvasia (ji – Jubiliejaus siela!), iš naujo atrandant penktadieninio atgailavimo vertę: atgailos dvasia bent vieną dieną susilaikant nuo tuščių išsiblaškymų ir perteklinio vartojimo, taip pat paaukojant atitinkamą pinigų sumą vargšams; remiant religinio ar socialinio pobūdžio veiklą, ypač ginant ir saugant gyvybę bei gyvenimo kokybę visais gyvenimo tarpsniais, globojant apleistus vaikus, sunkumus patiriančius jaunuolius, vargstančius ar vienišus vyresnio amžiaus žmones, migrantus iš įvairių šalių; skiriant savo laisvalaikį bendruomenei naudingai savanoriškai veiklai ar pan.
Kunigai raginami didžiadvasiškai ir su pasiaukojimu teikti kuo platesnes galimybes tikintiesiems naudotis išgelbėjimo priemonėmis: nustatyti ir skelbti išpažinčių klausymo laiką, tarnauti klausykloje; dažnai ir pagal pastovų tvarkaraštį rengti atgailos pamaldas; kviestis šiai tarnystei į pagalbą kitus kunigus. Dėl pastoracinės naudos leidžiama klausyti išpažinčių ir Mišių šventimo metu.
Visi į Jubiliejaus piligrimines keliones už savo vyskupijų ribų piligrimus lydintys kunigai galės naudotis tais pačiais įgaliojimais, kuriuos jų vyskupijose nustatė ordinaras.
Galiausiai Penitenciarija primygtinai ragina vyskupus pasirūpinti, kad čia siūlomos tikinčiųjų pašventinimo nuostatos ir principai būtų aiškiai perteikti, atsižvelgiant į vietos, kultūros ir tradicijų aplinkybes, pagal kiekvienos tautos socialinį ir kultūrinį savitumą rengiant katechezes. Jubiliejinius atlaidus gali gauti dalyvaujantys misijose, rekolekcijose ar ugdymo susitikimuose, kuriuose nagrinėjami Vatikano II Susirinkimo dokumentai ir Katalikų Bažnyčios katekizmas. Tad esame skatinami ir kviečiami siekti atlaidų ir sieloje puoselėti maldingą troškimą gauti atlaidus kaip kiekvieniems Šventiesiems metams būdingą malonės dovaną.
