kun. Linas ŠIPAVIČIUS
Dora širdimi tave šlovinsiu, kai išmoksiu teisius tavo įsakus (Ps 119, 7).
Ketvirtojo palaiminimo ištakos yra pirminiame šaltinyje (vad. Quelle), šis palaiminimas skelbiamas ir Evangelijoje pagal Luką: „Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti“ (Lk 6, 21a; Q 6, 21a). Vis dėlto reikšmingas skirtumas tarp Mato ir Luko „versijų“ yra alkio objektas: Lukas kalba apie fizinį, o Matas – apie teisumo alkį.
Taigi kas yra teisumas ir kokie žmonės jo alksta bei trokšta? Žodis dikaiosýnē – teisumas – Evangelijoje pagal Matą pavartotas septynis kartus ir visuomet išeina iš Jėzaus lūpų (plg. Mt 3, 15; 5, 6. 10. 20; 6, 1. 33; 21, 32). Evangelijoje pagal Morkų šis terminas nevartojamas, Luko (1, 75) ir Jono (16, 8) evangelijose paminėtas po vieną kartą. Tačiau jis yra labai dažnas žodis apaštalo Pauliaus laiškuose (vien Laiške romiečiams pasakytas 33 kartus). Remiantis šv. Pauliumi, teisumas gali būti suprantamas kaip Dievo dovana, skirta žmonėms, kurie pripažįsta savo nuodėmingumą ir trokšta patikti Dievui. Pauliaus iš Tarso supratimu, teisumo alkis ir troškulys nurodo priėmimą to, ko žmogus savo pastangomis negali pasiekti.
Per visą Evangeliją pagal Matą teisumo terminas reiškia moralinį tobulumą, kurį žmogus privalo pasiekti: „Jėzus jam atsakė: ‘Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui’“ (Mt 3, 15ab). Tokią pačią reikšmę teisumas turi ir kituose tekstuose: „Jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į dangaus karalystę“ (Mt 5, 20bc). „Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje“ (Mt 6, 1). „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6, 33).
Tokį patį teisumo supratimą sutinkame ir aštuntajame palaiminime: „Palaiminti persekiojami dėl teisumo“ (Mt 5, 10a). Čia teisumas reiškia poelgius, kurie atitinka Jėzaus pamokymus. Šiame palaiminime teisumas minimas ne suponuojant išganingąjį Dievo veikimą, bet akcentuojant elgesį, kuris atitinka Jėzaus Kristaus apreikštąją Dievo valią. Apibendrinant teisumo idėją, reikia pasakyti, kad tai yra vientisas dorovinis žmogaus veikimas pagal Jėzaus valią. Mato evangelijoje būdvardis „teisusis“ visada yra sietinas tik su žmogumi, o ne su Dievu.
Taigi „alkti ir trokšti teisumo“ reiškia siekti krikščioniškojo tobulumo, vadinasi, gyventi pagal Dievo valią. Kalno pamokslo klausytojai yra pakviesti vykdyti teisumo. Šis raginimas įpareigoja Jėzaus žodžių adresatus visapusiškai, o ne iš dalies gyventi teisumu. Dabartinio žmogaus supratimu, teisumas yra susijęs su visuomenės teisumu, tačiau Naujajame Testamente teisumas suprantamas kaip kvietimas gyventi pagal Dievo valią. Visuomenės teisumo idėją plėtoja septintasis palaiminimas.
Tie, kurie stengiasi įgyvendinti teisumą savo gyvenime, „bus pasotinti“ – gaus Dievo karalystės tikrovės garantą.
„Melstis ir pasninkauti yra gera, bet geriau negu tai – išmalda ir teisumas. Truputis su teisumu yra geriau, negu perteklius su nedorumu. Geriau duoti išmaldą, negu krauti auksą, nes išmalda išgelbsti nuo mirties ir nuvalo visas nuodėmes. Kas duoda išmaldą – ilgai gyvens, bet kurie daro nuodėmes ir nedorai elgiasi – yra didžiausi savo gyvasties priešai“ (Tob 12, 8–10).
