Ieškantiems Dievo ir žmonių artumos

2022 m. birželis 6
Sinodinės Bažnyčios link

Artimo meilė (iš)klausant

2022-06-15 | Dr. Nijolė Liobikienė
artuma202206 rs 18

n-liobikiene2019.jpgDr. Nijolė Liobikienė

Bendrystė, į kurią Bažnyčia yra pašaukta, suteikia jai sinodiškumo veidą, sako popiežius naujoje Romos kurijos konstitucijoje. Todėl Bažnyčioje „kiekvienas turi ko pasimokyti“ iš abipusio klausymosi. Čia pasitarnauja gebėjimas išklausyti, atjausti ir paguosti nesyk veikia stebuklingai, mažai arba nieko nekainuoja, bet dažnai labai padeda. Klausydami ir išklausydami dalinamės patirtimi, jausmais, nuomonėmis, padedame artimiesiems ar visai svetimiems žmonėms rasti sprendimus, parodome artimo meilę.

Tinkamai klausyti ir išklausyti reikia mokėti. Tai dialogas, sudarytas iš dviejų žmonių – norinčio kalbėti ir norinčio klausyti. Būti geru klausytoju reiškia girdėti, matyti ir jausti vienu metu. Kalbėtojas siunčia žinutę dažniausiai turėdamas savo įsisąmonintų ar pasąmoninių tikslų. Mes galime tinkamai reaguoti į jo žinutę, tik priimdami ją išvardintais komunikaciniais kanalais. Svarbu ne tik girdėti, bet matyti veido išraišką, kūno kalbą, pajusti kalbančiojo emocijas. Tai padeda suprasti, kaip iš tikrųjų kalbantysis jaučiasi ir kokios pagalbos jam reikia. Pavyzdžiui, kalbantysis vienu metu siunčia dvi prieštaringas žinutes – neramiai juda, sakydamas esąs labai ramus, atleistas iš darbo teigia, kad jam labai gerai sekasi dirbti.

Pasirengimas

Geram klausymui reikia pasirengti, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus.

Tikslas, laikas ir vieta, dėmesys. Apgalvokite, koks pokalbio tikslas. Jei tai neįpareigojantis, lengvas pokalbis, kuriame dalijamasi, tarkime, kulinariniais receptais, mados tendencijomis ar sveiku gyvenimo būdu, tai tokiam pašnekesiui vieta ir laikas nėra labai svarbu. Tačiau kai pokalbis susijęs su rimtais, jaudinančiais klausimais ar pasidalijimais, būtina pasirinkti saugią, ramią vietą ir numatyti laiko limitą. Pokalbio metu klausantysis visą dėmesį skiria kalbančiajam, siekdamas geriau suprasti ir padėti, bet netenkina savo smalsumo.

Vadovautis protu, ne emocijomis. Klausantis kito žmogaus istorijos būtina suprasti, ar tai, ką kalbantysis sako, yra faktai, ar tik emocijos. Pavyzdžiui, mergina teigia, kad tėvai nemyli jos ir stengiasi jai pakenkti. Susijaudinusi, pasakoja skausmingą istoriją, kuri sukelia emocijas ir jums. Tačiau faktai rodo, kad tėvai myli ir rūpinasi dukra, bet nustato ribas, kurios dukrai atrodo kaip nemeilės išraiška.

Susidomėjimas, atvirumas, noras padėti. Klauskite, kokios pagalbos reikia. Parodykite kalbančiajam, kad jums rūpi jo savijauta ir problemos, tačiau būkite garbingi ir aiškiai pasakykite, kokias atvejais negalite padėti. Pastebėkite žmogaus jausmus ir to neslėpkite: matau, esate susijaudinęs, atrodo, kad labai pykstate ant savęs ar kitų, esate nusivylęs ir sutrikęs.

Vadovaukitės savo vertybėmis, tačiau gerbkite kalbėtojo vertybes ir įsitikinimus. Būtina nepamiršti pagarbos žmogaus orumui ir gyvybei, asmens apsisprendimo teisei išlaikyti konfidencialumą ir padėti savarankiškai spręsti problemas. Pagarba kitos kultūros asmenims išreiškiama domintis jiems reikšmingais religiniais ir tautiniais papročiais bei simboliais, juos gerbiant. Pavyzdžiui, tikinčiam žydui svarbu laikytis šabo, musulmonui – ramadano.

Ieškokite kalbančiojo stiprybių ir atskleiskite jo galimybes. Padrąsinkite atkreipdami kalbančiojo dėmesį į stipriąsias puses ir gerąsias savybes. Jei galite padėti kitais būdais nei išklausymas, padėkite. Nurodykite, kur galima gauti reikiamą pagalbą.

Pripažinkiteįvairiapusiškumą. Žmonių santykiuose nėra linijinio priežasties-pasekmės ryšio, kaip ir visiems vienodų problemų sprendimo būdų. Tai priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus augo, religijos, papročių ir tradicijų. Būtina pripažinti įvairovę ir surasti stiprybės šaltinius bei paskatinti jais pasinaudoti.

Pasitaikančios klaidos

Išsiblaškymasgali būti susijęs su fiziniu nuovargiu ar pervargimu ir dėl to kylančiu nerimu ar suirzimu. Kartais tai susiję su tuo, jog kalbančiojo problemos atrodo nesvarbios, nuobodžios ir įprastos. Prisimenate Eugenijų Oneginą? Kaip dažnai nusiskundžiama, kad žmogus buvo neišgirstas, nes klausantysis gyveno kažkur kitur, nors sėdėjo šalia. Jis domėjosi telefonu arba kompiuteriu, arba visai nekreipė dėmesio į kalbantįjį, nors žiūrėjo jam į veidą.

Vertinimas ir filtravimastrukdo klausyti ir išgirsti, kas norima pasakyti, tada, kai pradedame jo elgesį vertinti kaip gerą, blogą, adekvatų, neadekvatų situacijai, amžiui, patirčiai ir pan. Mūsų stereotipinis mąstymas, pavyzdžiui, kad seni žmonės sukvailėja, visos anytos ar uošvienės nori blogo marčioms ir žentams, visi čigonai – vagys ir narkotikų platintojai ir pan., trukdo įsiklausyti, todėl galime praleisti negirdom svarbius dalykus, susijusius su problemomis, patirtais išgyvenimais.

Filtravimassusijęs su klausančiojo gyvenimiška patirtimi, įgytu gebėjimu į kai kuriuos dalykus nekreipti dėmesio, juos ignoruoti. Todėl bendraudamas toks asmuo gali neatkreipti dėmesio į informaciją, kurią laiko nereikšminga. Filtrai atspindi stereotipinį linijinį mąstymo stilių. Pavyzdžiui, jei klausantysis įsitikinęs, kad moterys yra smurto aukos, jis gali negirdėti vyro, kalbančio apie patiriamą smurtą; manantis, kad musulmonų tikėjimą išpažįstančios moterys dėl religinių reikalavimų yra suvaržytos ir nelaimingos, gali negirdėti moters, teigiančios, kad yra laiminga savo šeimoje. Toks klausantysis girdi, ką nori girdėti, o ne ką kalbantysis nori išsakyti.

Susitapatinimas su kalbančiuoju. Tai atsitinka, kai klausančiojo ir kalbančiojo patirtys atrodo panašios. Tuomet atsiranda pavojus per daug įsitraukti į problemos sprendimą ir prarandamas objektyvumas. Dažnai kyla noras viską „sutvarkyti“ savo nuožiūra, nepaisant, ko iš tiesų reikia kitam žmogui. Pavyzdžiui, labai norėdamas padėti išspręsti ekonomines problemas klausytojas taip pasineria į šių problemų sprendimą, jog ignoruoja ar nepastebi, kad kalbančiajam kur kas svarbesni vaikų auklėjimo ir tarpusavio santykių su sutuoktiniu klausimai.

Lyginimas su kitais.Nors iš pažiūros problemos gali atrodyti identiškos, kiekvienas žmogus jas išgyvena skirtingai ir individualiai, todėl būtina tai įvertinti ir neskubėti susieti išgyvenimų žmonių grupei, kuriai klientas priklauso, ar su kitu asmeniu. Lygindami su kitais parodome jam nepagarbą, tarsi sakydami – pažiūrėk, kokie kiti šaunuoliai, o tu taip negebi...

Patarimai ir greitų sprendimų rekomendacijos. Kai skubama duoti patarimus ir greitų, užtikrintų sprendimų rekomendacijas, galima neišgirsti ir nesuprasti, kodėl šis asmuo su jumis atėjo pasikalbėti. Kartais kalbantysis pats atranda išeitį, jei jam leidžiame atvirai išsakyti problemas, rūpesčius ir lūkesčius. Pagaliau, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Dar romėnai turėjo posakį „Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui“. Dažniausiai ateinama pasikalbėti ir išsikalbėti, susitikti, pasidalinti, pajusti žmogišką rūpestį ir užuojautą, o sprendimo ieškojimas yra ne klausančiojo, o kalbančiojo uždavinys.

Mokėjimas klausytis yra didelis menas, kurio reikia ilgai mokytis ir niekada nevėlu tą mokslą pradėti. Sėkmės jums visiems.


Reklama

NAUJAUSIAS NUMERIS
2022 m. birželis 6

Artuma - artuma202206 vir

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Papilio g. 5
44275 Kaunas
Tel./faks. (8 37) 20 96 83,
8 677 60 970

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22