Praėjusiame šimtmetyje medicinos studentus po penktojo kurso siųsdavo atlikti gydytojo praktikos į rajonus. Pakliuvau į Lazdijus. Tai vieni šviesiausių jaunystės prisiminimų. Nesvarbu, kad buvo ekonominė blokada Lietuvai tik paskelbus Nepriklausomybę, kad neturėjome automobilių, išmaniųjų mobiliųjų telefonų, kad pramogos ir prekystaliai buvo skurdoki, lyginant su šiomis dienomis…
Įsiminė besikartojantys vaizdeliai prie ginekologo kabineto. Apsiverkusi jauna mergina su mama. Abi rypauja daktarui: „Kaip ča mums tsaip, iš kur jai mergicaitsaip?“ O daktaras joms: „Iš kur, iš kur – vėjas inpūtsė, gimdzysit!“
Per tris dešimtmečius kai kas pasikeitė. Tačiau paauglių nėštumas tebėra problema ir medicininiu, ir socialiniu požiūriu. Žinoma, Lietuva dabar yra tarp ekonomiškai išsivysčiusių ir netgi pasiturinčių valstybių. Mūsų statistikos rodikliai gerąja prasme toli lenkia besivystančių, vadinamųjų socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamų, šalių rodiklius. Būtent tose skurdžiose šalyse, kur žemas raštingumas, aukštas nedarbo lygis, paplitę narkotikai, alkoholis, kur vyrauja seksualinė prievarta prieš vaikus, nedarnios šeimos, kur daug našlaičių ir benamių vaikų, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, ir paauglių tėvystė problemiškiausia. Pusė paauglių nėštumų yra neplanuoti, daugiau kaip pusė jų baigiasi abortais, dažnai nesaugiais. Net nusprendusios tęsti nėštumą šių šalių paauglės rečiau lankosi sveikatos įstaigose, medicinos paslaugų prieinamumas ir kokybė menka.
Kad ir kur taip atsitiktų, vargingoje ar turtingoje šalyje, paauglės nėštumas visur ir visada iššūkis. Tokią merginą neretai apkalba ar pasmerkia bendraamžiai, kaimynai, mokytojai ir net artimi giminės. Nes gėda. Vaiko tėvas dažnokai dingsta, nes pats dar yra vaikas arba tiesiog niekšas. Neištekėjusios paauglės motinos dažniau atstumiamos ir pažeidžiamos, negu jų bendraamžės, gimdančios santuokoje. Ankstyvas nėštumas ir gimdymas sutrukdo baigti mokyklą, tęsti studijas, įgyti profesiją. Kyla finansinių sunkumų. Trūksta motinystės įgūdžių ir paprasčiausios gyvenimiškos patirties. Jei pastojusi paauglė augo skurdžioje, smurtaujančioje, alkoholiu piktnaudžiaujančioje disfunkcinės šeimos aplinkoje, tai ir vaikelio vystymasis gali būti sutrikęs. Mama pati dažniau būna linkusi į depresiją, alkoholio ir narkotikų vartojimą, grubų elgesį su vaiku. Ir apskritai nėščioms ir vaikus auginančioms paauglėms psichikos sutrikimai, potrauminis stresas pasireiškia dažniau negu suaugusioms moterims.
Medicinos statistika byloja, kad nėštumas ir gimdymas paauglystėje yra rizikingi. Vėliau kreipiamasi dėl nėštumo priežiūros. Nėščiųjų mažakraujystė ir padidėjęs kraujospūdis joms dažnesni, jų naujagimiai dažniau būna nepakankamo svorio, blogiau vertinami po gimimo pagal gyvybines funkcijas (balais pagal APGAR skalę). Joms ir jų vaikeliams dažniau pasitaiko įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Gimdymas yra pagrindinė 15–19 metų merginų mirties priežastis pasaulyje. O gimdo jų 16 mln. kasmet, 2 mln. iki 15 metų merginos. Lietuvoje 2019 metais gimdė 147 merginos nuo 12 iki 17 metų.
Ką daryti? Oficiali medicina siūlo didinti modernios kontracepcijos prieinamumą. Būtent paauglėms(-iams). O ką turėtų daryti katalikai? Raginimas susilaikyti iki vestuvių ne visada ir ne visiems suveikia. Nuodėmingi žmonės esame. Teko matyti, kai paauglės augina vaikelius labai gražiai, tvarkingai, su meile, šeimos palaikomos. Džiaugsmas tie kūdikiai. Būtent visuomenės, šeimų ir bendruomenių supažindinimas su problema, mokymas priimti ir palaikyti jaunas mamas yra labai svarbu. Ir čia drauge dirbti privalo švietimo, mokslo ir sporto, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybės, visuomeninės ir religinės organizacijos, žiniasklaida. Šeimų ir vaikų mokymas apie gimties funkciją ir sveikatą, dorą, motinystę, tėvystę būtų prevencija ir pagalba. Kai jau nėštumas ištinka, paaugle mama ir tėčiu turėtų rūpintis specialistų komandos. Neblogai padeda Krizinio nėštumo centrai. Reikėtų, kad juose dirbtų gydytojai akušeriai-ginekologai, pediatrai, kineziterapeutai-masažuotojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, užimtumo organizatoriai, tinkamai apmokyti savanoriai…
Būdamas optimistas ir idealistas, norėčiau, kad vaikai matytų, kaip tėtis ir mama myli vienas kitą. Kad vyras ir žmona vienas su kitu kalbėtųsi. Kad tėvai būtų su vaikais, jiems skaitytų ir pasakotų apie viską. Ir apie vaikų turėjimą iš meilės ir laiku. Tuomet nebebūtų ašarų prie ginekologo kabineto, tik džiaugsmas dėl naujo žmogaus.
