Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Lapkričio intencija: „Melskimės, kad nuo depresijos ar perdegimo kenčiantys žmonės rastų šviesos ir pagalbos, kuri sugrąžintų jiems norą gyventi.“
Pagalbos telefonu kreipiasi medicinos sesuo. Jauna motina, kuri, galėdama prieiti prie įvairių vaistų, žada savo bėdas spręsti šį trečiadienį, nes nebegali ištverti. Antradienio ir šeštadienio vakarais savanoriaujantieji atsimena mokymuose girdėtas dvi taisykles: pirma – daryti viską, kad skambinančioji kuo daugiau ir laisviau kalbėtų, antra – kad matytų bent dvi galimybes, iš jų vieną – gyvybingą. Telefonu atsiliepęs savanoris suka galvą ir širdį, kaip šių taisyklių laikytis. Ir jam nušvinta įkvėpimas: „Jei trečiadienį nusižudysi, šeštadienį nebegalėsime pasikalbėti.“ Suveikė, kaip sako žmonės.
Kalėdų – Naujųjų metų laikotarpiu daugiausia skambindavo vyrai, ir dažniausiai einantys atsakingas pareigas versle, banke, firmoje. Visus metus sunkiai dirbę, per šventes namuose jie susiduria su zirziančiais ar atžagariais vaikais, nuvargusia žmona, visais namų ruošos darbais ir tarpasmeniniais santykiais. Kaip įsitempusiam, darbų prispaustam, ant perdegimo ribos esančiam vyrui, tėvui švęsti ir namų sūkuryje džiaugtis?
Savanoris iš geros širdies truputį prasižengia pagalbos linijos taisyklėms, kai vieniša vyresnio amžiaus moteris prasitaria: „Visi mane užmiršo ir apleido – sesuo, duktė, kaimynai. Blogiausia, kad Dievas mane paliko vienui vieną ir neatsiliepia.“ Kaip tik buvo švenčių metas, kai jėzuitų seminarijoje turėjome tarpsemestrinių laisvadienių. Nupirkome dažų, teptukų ir visko, ko reikia, keliese nuvažiavome pas našlę, išdažėme jos kambarėlį. Ji išvirė mums arbatos, pavaišino sausainiais ir atvėrė save švelniam Dievo kalbos žodeliui.
Žmogaus savijautą veikia begalės veiksnių, tokių kaip traumos, skaudūs įvykiai, sunki aplinka, lėtinės ligos. Visiems reikia palaikymo, kartais psichologinės terapijos, kartais gydymo vaistais. Visiems yra svarbu būti matomiems, girdimiems, mylimiems. Ne tik įvairios pagalbos linijos vaikams, moterims, tėvams ir kt. ar įstaigos, bet ir bendravimas su žmonėmis asmenį išlaiko, palaiko, gydo. Net malonus žodis ar šypsnis. Kūno ir sielos ligos siūlo, esą dangus griūva, o atliepas – nušvis, imki už rankos, imkis maldos, paprastų ar didesnių paramos bei gydymo priemonių.
Nusiminęs žmogus kartais atbaido ir atstumia aplinkinius, jaučiasi pasmerktas, kaltinamas, niekam nereikalingas, o kiti žmonės bijo užgauti, nepataikyti, ne visada žinodami, kaip kitas jaučiasi. Maldos intencija padeda prisiminti, pažvelgti į mus supančią aplinką, ištiesti ranką, nukreipti pagalbos, suartinti susibūrusius ir vienišesnius. Ir patiems žinoti, kad visada yra, kam tu rūpi, – visų pirma Tam, kuris iš meilės tave sukūrė, iš meilės gydo ir iš meilės išgano.
