Saulena Žiugždaitė
„Visi įsitikinę, kad vienybė būtina, tačiau nesutaria, kaip ji atrodo“, – yra sakęs svarbus ekumenistas vyskupas Paulas-Werneris Scheelex‘as. Krikščioniškųjų konfesijų suartėjimas pastaruoju metu tapo dar sunkesnė užduotis atsiradus naujiems dialogo partneriams, tokiems kaip evangelikalų judėjimai, sekmininkų bendruomenės ir daugybė laisvųjų protestantiškų Bažnyčių. Kad ir kaip būtų, ekumeninės bendruomenės augimą aukščiausio rango Katalikų Bažnyčios atstovas dialogui su kitų konfesijų krikščionimis ir žydais kardinolas Kurtas Kochas vertina kaip sėkmę. Padrąsindamas suartėjimo pastangas, 2022 m. pradžioje Bažnyčios vienybės daktaru popiežius paskelbė šv. Ireniejų iš Liono, tapusį dvasiniu ir teologiniu tiltu tarp Rytų ir Vakarų krikščionių.
Tenka pripažinti, kad šiandien ekumeninį kelią apsunkina ir pasikeitusi idėjinė aplinka. Pliuralizmas atrodo vertingesnis nei vienybės idėja, į kurią kartais netgi žiūrima įtariai. Šiai temai buvo skirta XI Bažnyčių ekumeninės tarybos generalinė asamblėja, rugsėjį vykusi Karlsrūhėje (Vokietija) tema Kristaus meilė skatina, sutaiko ir vienija pasaulį.
Pasaulinei liuteronų federacijai lankantis (PLF) Vatikane aptarta 2023 m. Krokuvoje vyksianti PLF asamblėja bei kiti bendri projektai, susiję su Confessio Augustana 500-uoju jubiliejumi 2030-aisiais. Katalikai aktyviai bendradarbiauja ir su neformaliu Pasauliniu krikščionių forumu ( Global Christian Forum), kuris rengia jau ketvirtą pasaulinį susitikimą 2024 m. Ganoje.
Likus porai savaičių iki Rusijos invazijos į Ukrainą, Prancūzijoje vasario 12 d. buvo paminėtas istorinis popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimas Havanoje 2016 m. Simboliška, kad iškilmę užbaigė Šventojo erškėčių vainiko relikvijos pagerbimas. Su pačiu patriarchu Kirilu Pranciškus bendravo telematiniu būdu kovo 16-ąją, siekdamas atkreipti pastarojo dėmesį į nederamą krikščionių vaidmenį kurstant Rusijos karą. „Bažnyčia privalo kalbėti ne politikos, o Jėzaus kalba“, – sakė Pranciškus, kviesdamas Kirilą jungtis prie jo pastangų apsaugoti tautas nuo karo kančių, įtvirtinti teisingą taiką. Kaip žinome, šis broliškas įspėjimas kol kas nebuvo vaisingas.
Tuo metu mūsų kaimynai lenkai 2022 m. vasario 10–12 d. Lodzėje surengė konferenciją Jau laikas (Już czas), pritraukusią daugiau nei 500 įvairių konfesijų charizmatikų. Įprastą šlovinimą ir katechezes papildė jaudinantis Atgailos šventimas, „kojų vienas kitam plovimo“ apeiga, skausmo dėl susiskaldymo įvardijimas ir atleidimo prašymas.
Du ekumeniniai simpoziumai Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete Įsiklausyti į Rytus bei Įsiklausymas į Vakarus gilinosi į skirtingas atskirų krikščioniškųjų tradicijų sinodalumo sampratas bei praktiką. Teologų įžvalgos pasitarnavo dabartiniam katalikų sinodaliniam procesui.
Gegužės pradžioje Popiežiškosios krikščionių vienybės skatinimo dikasterijos plenarinė asamblėja kėlė klausimą apie tai, kaip derėtų krikščionims švęsti visuotinio Nikėjos I Susirinkimo (325–2025 m.) 1700 metų jubiliejų. Ar įmanomas, pavyzdžiui, bendras sinodas 2025-aisiais tarp susiskaldžiusių krikščionių? Analizavo galimybę nustatyti bendrą Velykų šventimo datą. Įdomu, kad Nikėjos I Susirinkimo 1700-osios metinės sutampa su Katalikų Bažnyčioje švenčiamais jubiliejiniais metais. Tikėtina, kad švęsime juos ekumeniškai.
Beje, netrukus po Maldos už vienybę savaitės, kurią šiais metais kuruoja JAV krikščionys, turėsime galimybę stebėti beprecedentį atvejį, kai Pietų Sudaną aplankys iš karto trys skirtingų Bažnyčių lyderiai. Popiežius Pranciškus, Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby’s ir Škotijos bažnyčios Generalinės Asamblėjos moderatorius Iainas Greenshieldsas vasario 3–5 d. lankysis Pietų Sudane. Ekumeninės piligrimystės tikslas – solidarizuotis su žmonėmis, kenčiančiais nuo potvynių, bado ir smurto. Bendro vizito idėją pasiūlė arkivyskupas Welby’s dar 2017 m.
„Viešpats prašo mūsų vienybės“, – sako popiežius. Pasaulis, draskomas susiskaldymo, nuo kurio labiausiai kenčia silpniausi, skatina vienybei. Esame pašaukti jos siekti – su aistra ir kantrybe, kuri yra „mažoji vilties sesuo“.
