Tėvas Antanas SAULAITIS SJ
Tikime, kad Dievas save apreiškia, būna tarp mūsų per Žodį, sakramentus ir bendruomenę – Bažnyčią. Ilgą laiką daugiausia dėmesio teko sakramentams ir individualiai maldai, sunkiau mums su Šventuoju Raštu, bendra malda bei giesme, su bendruomeniškumu.
Daug reiškia istorija. Pirmasis modernus dokumentas apie Šventąjį Raštą katalikams buvo 1943 m. popiežiaus Pijaus XII enciklika Divino afflante Spiritu, o stiprus bendruomeniškumo postūmis – tų pačių metų Mystici Corporis Christi apie tai, kad esame Kristaus Kūnas ir visi Jo nariai. Biblijos, kaip ir liturgijos, studijos jau pradėtos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, tačiau čia patvirtintas modernus būdas tirti Šventąjį Raštą, aiškinti, versti į visas kalbas iš originalo, nebe lotyniškosios Vulgatos.
Tai buvo karo metas, daugybėje šalių pratęstas okupacijomis ir priespauda. Krikščionims laisvajame pasaulyje labai rūpėjo Šventuoju Raštu bent kiek aprūpinti sovietų valdomas šalis – dauguma vyresniųjų atsimins melsvu viršeliu Bibliją vaikams. Vienoje pusėje pasakojimas, kitoje paveikslas, o skaitydamas tik paveikslus galėjai visą Šventąjį Raštą gan sklandžiai per valandėlę perskaityti. Švedijoje sudėdavo į plastikinius maišus įvairiausiomis kalbomis. Knygoje tik viena eilutė rusiškai – kuria kalba knyga. Palankūs vėjai nešė balionus per Baltijos jūrą gilyn į Rytus, kaip filmuke Candle in the Wind, anais laikais rodytame Vakarų televizijoje.
2013 m. Lietuvos vyskupų užsakytas tyrimas rodo, kad 92 proc. gyventojų krikštyti, 16 proc. kas sekmadienį ir 18 proc. kas mėnesį bažnyčioje, o 50 proc. katalikų neskaito Šventojo Rašto. 2019 m. Šventojo Rašto dieną (kitaip dar – Dievo Žodžio sekmadienį, kurį popiežiaus kvietimu pirmąkart tada šventėme) bažnyčioje siuntė kelias Biblijas per rankas, ir vienas žmogus ilgai vartė į rankas patekusią, beveik su meile, pirmą kartą savo gyvenime. Karantinas sulaikė numatytą ištisas septynias dienas ir naktis skaityti Šventąjį Raštą Vilniuje. Jau šiandien džiaugiamės gerais vertimais iš pirmykščių kalbų, įvairaus dydžio, skirtingiems amžiams taikomas laidas su iliustracijomis bei aiškinimais. Visa galima rasti katalikiškuose knygynuose, savo parapijos knygynėlyje, labiausiai Biblijos draugijoje.
Vaikų liturgijoje ar pamokose dažniausiai naudojame Evangeliją pagal Luką. Suaugusieji dažnai pradeda nuo psalmių, kitus traukia istorinės knygos ar galingieji apaštalo Pauliaus laiškai. Senais laikais būdavo jaunimui patraukli knygelė „125 Dievo pažadai studentams“ – taikliai parinktos ištraukėlės. Labai dažnas maldos būdas – paskaityti kelias Šventojo Rašto eilutes ir tyliai apie jas pamąstyti, užsirašyti mintis, jausmus sau ar Dievopi.
Ta pati 2013 m. apklausa rodo, kad 24 proc. žmonių meldžiasi kasdien, iš jų 30 proc. moterų ir 13 proc. vyrų, sugebančių tvarkytis, gal nedrįstančių sulaukti pagalbos ar turinčių už ką dėkoti. Kebli padėtis, kai parapijų kunigams, taip pat ir žmonėms su šeimomis siūlomas vienuoliškasis dvasingumas ir daugybė atsakomybės bei darbų. Negalėdami pasiekti kontempliatyviojo – uždaro – vienuolyno kokybės, vargsta, lyg negalėdami į Dievo kvietimą atsiliepti. Tai žmogus vis prisimeni, pavyzdžiui, lupdamas bulves ar valydamas grybus ir ties kiekvienu sukalbėdamas „Sveika, Marija“, kai bėgiodamas tarp darbų nerandi laiko Rožiniui.
