Vido Venslovaičio nuotrauka
Artinantis sausio 27-ajai, pal. Jurgio Matulaičio gimimo dangui liturginio minėjimo dienai, norisi vėl prisiminti ir priminti: Seimas nusprendė 2027-uosius paskelbti atmintinais Palaimintojo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos bei Šventojo Sosto konkordato metais, minint 100-ąsias pal. Jurgio mirties ir Konkordato ratifikavimo metines. Jį rengiant, kaip ir 1926 m. įkuriant Lietuvos bažnytinę provinciją, pal. Jurgis, Apaštalinis vizitatorius Lietuvoje, atliko pagrindinį vaidmenį. Šiuo paskutiniuoju savo žemiško gyvenimo darbu, o taip pat ir kitais būdais – rūpindamasis dvasiniu ir socialiniu visuomenės augimu, telkdamas įvairių tautų bendruomenes – jis reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo, o 1987-aisiais Matulaičio paskelbimas palaimintuoju dar kartą patvirtino, kad jis – vienas ryškiausių Lietuvos dvasinių ir visuomeninių autoritetų.
Pal. Jurgio Matulaičio vardas pažįstamas ar bent girdėtas daugeliui. O štai apie jo vardu pavadintą draugiją – pasauliečių bendruomenę – žino nedaugelis. Įkvėpta Jurgio Matulaičio dvasingumo ir siekdama tęsti jo misiją „blogį nugalėti gerumu“, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija tyliai, bet ištvermingai veikia įvairiose Lietuvos parapijose, puoselėdama dvasinį gyvenimą ir skleisdama tėvo Jurgio palikimą.
Draugijos gimimas ir misija
Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (PJMD) ištakos siekia 2003 metus, kai pirmoji norinčiųjų geriau pažinti pal. Jurgio dvasingumą ir juo gyventi grupelė susibūrė Kazlų Rūdos parapijoje. 2007-aisiais, minint pal. Jurgio Matulaičio beatifikacijos 20-ąją sukaktį, Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys ir tėvai marijonai lankėsi parapijose ir kvietė iš naujo atrasti palaimintojo šventumo liudijimą. Jį šv. Jonas Paulius II pavadino „dovana lietuvių tautai ir Bažnyčiai“. Tuomet ir kilo idėja įkurti pasauliečių draugiją. Draugijos gimimas – tai ir Vatikano II Susirinkimo dogminės konstitucijos apie Bažnyčią Lumen Gentium raginimų pasauliečiams, kaip atsakingiems Bažnyčios nariams dirbti jos plėtojimui ir nuolatiniam šventinimui, atgarsis. Pal. Jurgis pusšimčiu metų anksčiau jau akcentavęs pasauliečių vyrų ir moterų įtraukimo į aktyvų darbą „dėl tikėjimo ir Bažnyčios apgynimo ir praplatinimo“ (Užrašai, Vilnius: 1998, p. 19) būtinybę, tarytum išpranašavo šias Susirinkimo mintis.
2008 m. sausio 27 d., minint pal. Jurgio gimimą dangui, Marijampolėje įvyko steigiamasis Draugijos narių suvažiavimas. Nuo tada sausio 27-oji Draugijos nariams – kasmetinio susitikimo ir šventės Marijampolėje, tėvo Jurgio artumoje, diena. Tų pačių 2008-ųjų kovo 12 d. Draugijos veiklai pritarė ir ją palaimino Lietuvos Vyskupų Konferencija. Šiandien PJMD jungia 16 skyrių ir toliau plečiasi. Šią vasarą veiklą pradėjo naujas skyrius Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) rektorate ir pirmieji septyni jo nariai jau atliko pasižadėjimus. O sausio 27-ąją draugijos nariai ir vėl rinksis į pal. Jurgio liturginį minėjimą Marijampolėje, ir šiemet ypač kviečia visus melstis ir švęsti kartu.
Ko siekia ir ką veikia Draugija?
Draugijos tikslai – narių dvasinis augimas gilinantis į palaimintojo Jurgio dvasingumą ir pastangos savo aplinkoje vykdyti Bažnyčios pasiuntinybę – „nugalėti blogį gerumu“ (lot. vince malum in bono). Tai trys žodžiai, apimantys gelbstinčią Jėzaus mintį ir aiškiai nurodantys Draugijos veikimo principą. Nariu gali būti kiekvienas katalikas, norintis augti tikėjime ir puoselėti palaimintojo pažinimą. Draugijos nariai yra šv. Mišių, aukojamų narių intencijomis ir Marijonų bei Vargdienių seserų vienuolijų malonių dalininkai.
Draugijos veikla vykdoma trimis pagrindinėmis kryptimis. Visų pirma – narių dvasinio gyvenimo ugdymas per gilesnį pal. Jurgio pažinimą. Draugijiečiai kartą per mėnesį susitinka savo skyriuje bendrai maldai – skaito Dievo žodį ir tėvo Jurgio mintis, dalijasi tikėjimo išgyvenimu. Malda ir dalijimasis – tai Draugijos sambūvio šaltinis, iš kurio semiamasi įkvėpimo gyventi ir veikti. Antroji kryptis – geri darbai: draugijos narių veikla apima įvairias tarnystes savoje parapijoje ir pagalbos formas stokojantiems – gailestingumo darbus, per kuriuos skleidžiamas Kristaus meilės liudijimas ir vykdomas pal. Jurgio Matulaičio raginimas stoti „į darbą dėl Dievo garbės, dėl tikėjimo apgynimo ir praplatinimo“ (ten pat). Galiausiai – liudijimas visuomenėje: PJMD nariai siekia skleisti Palaimintojo dvasingumą ir mokymą, organizuodami teminius renginius, susitikimus, rekolekcijas. Tačiau visų pirma – kasdieniai liudijimai šeimos, bendruomenės ar darbo kolektyvų aplinkoje primena, kad krikščioniškosios vertybės yra gyvos ir veikiančios.
Šiandienos Lietuvai
Draugija yra atvira ir kviečia visus praktikuojančius katalikus, trokštančius gyventi Evangelijos dvasia ir branginančius palaimintojo Jurgio Matulaičo dvasinį palikimą, norinčius tapti „mažomis Kristaus švieselėmis“ šiuolaikinės visuomenės šešėliuose, jungtis į veikiančius skyrius savo parapijose ar steigti naujus.
Šiandieninėje Lietuvoje, kur akivaizdus visuomenės susiskaldymas, pykčio proveržiai, vis sunkiau girdimas pagarbus dialogas, tiesa painiojama su melu, o laisvas žodis susiduria su atmetimo kultūra, stiprėjanti sekuliarizacija, menkėjanti pagarba tradicinei šeimai ir žmogaus gyvybei atskleidžia, kaip reikalingas dvasinis atsinaujinimas ir tikrosios bendrystės paieškos. Tokių reiškinių akivaizdoje Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija tampa gyvu vilties ženklu. Ji buria įvairaus amžiaus, profesijų ir politinių pažiūrų žmones, trokštančius gyventi krikščioniškomis vertybėmis ir grįžti prie bendruomeniškumo, dialogo, santaros, taikaus ir pagarbaus bendravimo bei vienybės dvasios.
Kiek daug galima nuveikti mylint žmones ir Dievą
Iškalbingiau už bet kokį pristatymą apie Draugiją ir jos aktualumą byloja narių liudijimai:
Pal. Jurgio Matulaičio draugijos susitikimus Vilniaus Šv. Kryžiaus namų skyriuje pradėjau lankyti po 2023 m. „Alfa“ kurso senjorams. Nors iš pradžių žinios apie pal. Jurgį buvo negausios, nusprendžiau tapti draugijos nare, ėmiau gilintis į jo gyvenimą. Man didelį įspūdį padarė Palaimintojo požiūris į gimtąją kalbą. Kaip buvusią lietuviškų enciklopedijų fizikos straipsnių redaktorę, ypač sujaudino jo žodžiai iš straipsnio Keli žodžiai mūsų kunigėliams: „Kas yra kraujas žmogaus kūne, tas yra kalba tautos gyvenime... Atimk nuo tautos kalbą, o tautos nėra“. Šie pranašiški žodžiai ir atvedė prie Jurgio Matulaičio dvasingumo šaltinių. Po metų, lankydama susitikimus ir skaitydama jo Užrašus, tapau tikrąja draugijos nare. Supratau Palaimintojo didybę – visišką atsidavimą Bažnyčios tarnystei ir žmonėms, siekiant, kad santykiuose viešpatautų meilė, o blogis būtų nugalėtas gerumu.
Aldona, PJMD Vilniaus Šv. Kryžiaus namų skyrius.
* * *
Pakviesta klebono kun. Gintaro Urbšto, 2012 m. įstojau į besikuriantį draugijos skyrių Garliavos Švč. Trejybės parapijoje. Nors iš pradžių atėjau neapsisprendusi, susitikimuose atradau gyvo tikėjimo žmones bei susipažinau su Palaimintojo rašytiniu palikimu. Arkivyskupo Jurgio Matulaičio asmenybė – atvira, pasišventusi, kantri ir tiesi – mane stipriai paveikė, paskatino naujai pažvelgti į savo vidinį pasaulį ir pakeitė vertybių prioritetus. Lydima jo mokymo supratau, kiek daug galima nuveikti mylint žmones ir Dievą, o patiriamus sunkumus priimti nuolankiai. Savo veikla draugijoje siekiu, kad palaimintasis Jurgis, „mūsų atgimstančios Tėvynės švyturys“, taptų plačiau žinomas, gerbiamas ir kuo greičiau susilauktų šventųjų garbės.
Regina, PJMD Garliavos Švč. Trejybės parapijos skyrius.
* * *
Palaimintasis Jurgis Matulaitis man yra brangus šventasis, kurio asmenybė pamažu atsiskleidė per įvairias aplinkybes – nuo susidomėjimo jo relikvijomis, atneštomis vargdienių seserų, lankančių sergančius vaikus, iki specialių kelionių į atlaidus Marijampolėje. Galiausiai buvau pakviesta į Draugijos susirinkimus, ir netrukus tapsiu jos nare. Draugijos susitikimuose gaunama medžiaga maldai ir tikėjimo kelionei kasdienybėje leidžia vis labiau išgyventi Palaimintojo šūkį: „Blogį nugalėti gerumu“. Noriu išlaikyti Jurgio Matulaičio – marijono vienuolio, kunigo ir vyskupo – maldos dvasią ir jo mokymą taikyti dabartyje. Manau, kad Palaimintojo mintys ir mokymas nepraranda aktualumo ir įkvepia nenusiminti, o vilties pagrindo ieškoti Jėzuje bei Bažnyčioje. Būtent todėl Jurgis Matulaitis patraukė mane kaip mokinę, norinčią sekti Jėzumi su jo užtarimu ir vedimu.
Akvilė, PJMD Vilniaus Šv. Kryžiaus namų skyrius.
* * *
Pal. Jurgis Matulaitis pirmą kartą mane palietė, kai Artumos žurnalo 2018-ųjų gruodžio numeryje perskaičiau straipsnį apie jį. Pajutau labai šiltą ir tvirtą ganytoją, nuoširdžiai atsidavusį dvasiniams reikalams. Toliau gilinantis į palaimintojo Jurgio gyvenimą ir veiklą supratau, kad jis man yra puikus dvasininko ir vienuolio pavyzdys, toks ganytojas, paskui kurį norisi eiti.
Audrius, PJMD Kauno Švč. Trejybės rektorato skyrius.
Projektą iš dalies finansuoja
