Valdonė Miliuvienė
Irutės Jaruševičiūtės nuotrauka
Balandžio Artumoje publikuotas išsamus straipsnis apie vienintelių Lietuvoje Krikščioniškųjų gimdymo namų (KGN) istoriją ir dabarties iššūkius (skaitykite čia >). Sakytume, tie gimdymo namai skaičiuoja paskutinius veiklos mėnesius... Tačiau! Šioje pragmatiškai veikiančioje, ne visų šeimų ir medikų poreikius matančioje sveikatos sistemoje turbūt nėra nieko stipresnio, šventesnio už mamų širdyse gimusią viltį, tikėjimą, kad bus išsaugota tai, kas gyvybiškai svarbu Lietuvos šeimoms. Viena akušerė po Seime vykusio posėdžio, kuriame svarstytas šių gimdymo namų išardymo klausimas, pateikė iškalbingą palyginimą. Tai lyg tanko, jėga stumiančio ligoninių optimizavimo, „progreso“ idėją, ir trapaus drugelio, – tūkstančių drugelių! – susidūrimas.
Gegužę minint Motinos dieną teprabyla pačios mamos. Kol jų istorijos keliaus iš lūpų į lūpas, tol nepaliaus gyvuoti Krikščioniškųjų gimdymo namų dvasia.
Po gimdymo kaip viešbutyje
Ar kada nors lankėtės ligoninėje, kurioje jūsų iš tiesų lauktų kaip brangių svečių, ateitų pasitikti, plačiai atvertų duris? Trijų sūnelių mama, dula Agnė Vaišvilienė pasakoja, kad pirmą kartą gimdydama negalėjo atsistebėti KGN svetingumu, jautėsi saugiai kaip namuose, todėl grįžo čia gimdyti dar du kartus. Agnė dalijasi, kad ne tik kaip mama, bet vėliau tapusi gimdymo dula patyrė, kad šiuose namuose ypač vertinama tiesa, kad ir kokia ji būtų, todėl sukuriamas pagarbus, artimas, pasitikėjimu paremtas ryšys tarp medikų ir gimdyvės.
Kat Wanderlust nuotrauka
„Prieš septynerius metus gimus pirmajam sūnui vis pasakojau, kokioje fizinėje ir emocinėje aplinkoje vyko gimdymas, o klausantieji vis teiravosi: „Tai privatūs gimdymo namai? Kiek tai kainuoja?“ Kainuoja tik šeimos palata ir maistas tėčiui, kaip visur kitur. Pašnekovai negalėjo patikėti. Kokia toji fizinė ir emocinė aplinka? Gimdyklos erdvios, jaukios, kiekvienoje yra privati tualeto ir dušo erdvė, gali pasirinkti erdvę su vonia ir kita pagalba. Svarbiausia, jog šis inventorius išties naudojamas (esu ne kartą susidūrusi, kai neleidžiama naudotis inventoriumi, nors jis yra, o pateiktos priežastys neadekvačios). Po gimdymo šeima turi galimybę (jei yra vietų) patekti į palatą, mūsų šeimos pramintą „viešbučiu“, – nuostabi aplinka, aptarnavimas, maistas. Tikrai nesinori skubėti į namus. Jei šios palatos užimtos – šeima gauna paprastesnį variantą, įprastą šeimos palatą. Ar visur Lietuvoje yra galimybė po gimdymo pasilikti visai šeimai? Toli gražu ne. Ne kartą kaip dula esu mačiusi, kai pasakius, jog vietų nėra, tėtis išprašomas iš gimdymo įstaigos ir mama lieka viena su ką tik gimusiu mažyliu. Kodėl tai traumuojanti patirtis? Mama galimai būna po tam tikros intervencijos, silpna, patyrusi didelius fizinius skausmus, ką jau kalbėti apie nuovargį po gimdymo ir virsmą tapus mama. Ir štai po dviejų valandų gimdykloje su visa šeima, galiausiai ji lieka viena su vaikeliu, dar neįsivaizduoja, ką su juo ir visu kitu emociniu ir fiziniu chaosu daryti. Na, bet net ne inventorius ir aplinka, į kurią neseniai investuoti 7 milijonai, svarbiausia. Didžiausia dovana ir vertybė čia – žmonės, personalo požiūris į žmogų, gyvybę. Šiuose gimdymo namuose klausiama, kaip norėtum gimdyti, ir ne tik klausiama, bet ir stengiamasi atliepti (kaip dula susiduriu, jog ir kitur pamažu įsivyrauja praktika klausti, tačiau kartais atrodo, jog tai daroma iš mandagumo).
Šiuose namuose tikima natūraliu gimdymu, kūno galia pagimdyti, dažnai laukiama ilgiau nei kur kitur, kol kaklelis prasivers, kol vaikelis nusileis, neskubama užbaigti gimdymo. Būtent čia anksčiausiai Lietuvoje taikoma praktika, kai gydytojas ar akušeris prisistato, o prieš apžiūrą ar intervenciją įspėja, paaiškina. Atrodo, įprasta, normalu, tačiau iki šiandien dar galima susidurti su priešingu elgesiu.
Į šiuos gimdymo namus sugrįžome dar ir dar kartą gimdyti savųjų vaikelių, nors esame ne kauniečiai. Šeimos čia plūsta iš visos Lietuvos. Paskutinį kartą, iškeliaudama po trečiojo mūsų vaikelio gimimo, nekantravau, kaip sugrįšiu čia kaip dula, svajojau, kaip ir kad sugrįšiu čia kaip mama dar kartą. Sužinojus, jog gimdymo namus ruošiasi uždaryti, apėmė jausmas, lyg uždarytų šventovę, ir nerimas, kur keliausime toliau.“
Mažuose gimdymo namuose – mažiau intervencijų?
Šiuo metu, vykstant diskusijoms dėl KGN, vis pasigirsta specialistų iš kitų ligoninių komentarai, neva gimdyti didelėse ligoninėse bus saugiau. Ten mažos rizikos gimdymai – vienose gimdyklose, didelės – netoliese esančiose. Atsiradus daugiau rizikos veiksnių moterys bus tiesiog pervežamos į kitą gimdyklą. Ranka pasiekiama įranga gyvybinių funkcijų palaikymui būtina didelės rizikos atvejams, čia pat – Intensyvios terapijos skyrius.
Vaidos Šetkauskės nuotrauka
Tačiau šiandien, visa tai žinodamos, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse gimdančios šeimos vis tiek renkasi mažus gimdymo namus, kur aplinka mažiau medikalizuota, o gimdymus priima akušeriai! Daugybė tyrimų rodo, kad mažos rizikos gimdyvėms toks priežiūros modelis tinkamesnis, įvyksta mažiau intervencijų, naujagimių ir mamų sveikatai kyla mažiau pavojų. Trijų vaikų mama Jovita Balsienė liudija:
„Iš pajūrio į KGN atvykome su visa šeima, ieškodami vietos, kur netaptume gimdymų konvejerio dalimi. Kur jausčiausi saugi, išgirsta ir gerbiama, o gimdymui būtų leista vykti natūraliai – be nereikalingos skubos ir intervencijų.
Muzika. Pritemdytos šviesos. Ramus akušerės Vilijos žvilgsnis. Vyro prisilietimai. Net iki graudulio miela valytoja. Šios ir daugybė kitų smulkmenų sukūrė erdvę, kurioje galėjau atsipalaiduoti ir pasitikti savo vaiką taip, kaip norėjau, ramiai, saugiai, gimdydama vandenyje. Jaučiuosi labai dėkinga, galėdama šviesiai tai prisiminti.
Gimdymas – ypatinga ir labai intensyvi patirtis. Ji kuriama iš daugybės detalių ir to pamatuoti vien skaičiais ar statistika neįmanoma. Nors sveikas naujagimis ir sveika mama yra svarbiausias tikslas, jis neturėtų būti vienintelis.
Daugelyje pasaulio šalių egzistuoja vietos, kurios yra tarsi tarpinis variantas tarp gimdymo namuose ir ligoninės stacionare – jaukios, namus primenančios erdvės, kur be reikalo netrikdomas intuityvus moters buvimas.“
KGN įvaizdis Europos mastu
Svarbu paminėti, kad daugelyje Europos šalių sistema sukurta taip, kad prireikus iš namų ar mažų gimdymo įstaigų įvyksta saugus gimdyvės perkėlimas, įprastai nesukeliantis problemų. Beje, pvz., Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijoje, Vokietijoje gimdymas namuose visiškai integruotas į valstybinę sistemą ir nekvepia jokiu kriminalu.
Kaip iš tiesų atrodo ir kuo ypatingi KGN Europos mastu? Dar vienu liudijimu dalijasi keturių dukrų mama Jurga Martinavičienė. Nuotraukoje matote ją su dukrele, aktorės Reginos Varnaitės-Eidukaitienės proanūke, KGN gimusia 2006 m. kovą, kuomet gimdymo namuose dar dirbo visų mylima gydytoja Banga Kulikauskaitė. Supratusi, kad naujagimė yra aktorės Reginos Varnaitės proanūkė, išleisdama iš gimdymo namų jauną šeimą gydytoja perdavė aktorei atvirlaiškį, kuriame ap-rašė savo prisiminimus apie matytą prieš 20 metų Emos Mikulėnaitės spektaklį „Visada tas pats“ (rež. Gytis Padegimas). Jame Regina Varnaitė su savo vyru Vytautu Eidukaičiu vaidino dviejų žmonių gyvenimą nuo jaunystės iki mirties, apie atsakomybę ir pareigas vienas kitam ir užaugintiems vaikams, apie jų meilę ir ištikimybę, įveikiant negandas ir sunkumus. Atvirlaiškyje aprašyta Bangos patirtis apie seniai matytą spektaklį atskleidžia, kaip giliai ji jautė ir mąstė, pasirinkdama savo pašaukimo kelią.
„Išgyvenau keturis gimdymus keturiose skirtingose Europos šalyse. Esu dėkinga, kad pirmas kartas buvo KGN (2006 m.) su puikia akušere-ginekologe Banga Kulikauskaite. Prieš dvidešimt metų, kai nuėjau pirmai apžiūrai pas eilinę ginekologę, mane pasitiko klausimas: „Tai ar gimdysi?“ Klausimas paskatino ieškoti kitos gydytojos ir aplinkos. KGN išklausyti kursai gimdyvėms vėliau padėjo atsilaikyti prieš prancūzų daktarų gėdinimą, kad noriu gimdyti jau trečią dukrą natūraliai (2013 m.), be epidūrinės nejautros („Danties gi neraunu be nuskausminimo“, – pareiškė anesteziologas privalomo apsilankymo pas jį metu). Antras gimdymas 2009 m. buvo Vokietijoje. Lietuva, dar tik besikurianti ir beatsigaunanti po sovietmečio žalos, ir Vokietija, kur pagarba gimdančiai moteriai, jos įgalinimas – įprastas dalykas. Tad galiu pasakyti, kad Kaune buvo beveik taip pat gerai. Na, gal nebuvo toks platus sveikų pusryčių ir užkandžių pasirinkimas. Paskutinio gimdymo metu (2019 m.) Nyderlanduose ligoninėje praleidau tik penkias valandas. Ir akušerė buvo tik tam, kad įsikištų, jei kas vyks ne taip, ir kartas nuo karto pasiklausytų vaikelio širdelės plakimo. Gimdžiau vandenyje, užgimusį naujagimį pati priėmiau ir pasiguldžiau ant krūtinės. Akušerė, mano vyras Andrius buvo šalia. Gimdžiau pasitikėdama savimi, lydima Bangos Kulikauskaitės dvasios ir suvokimo, koks stebuklingas tas momentas. Svarbiausia, kad šalia kartu būtų žmonės, kurie padėtų, suprastų, atlieptų gimdyvės poreikius. O kad jie galėtų tai padaryti, jiems reikalinga saugi erdvė, kurioje galėtų dirbti. Tokie ir yra KGN.“
Natūraliai atkurti vaisingumą
Dar vienu šviesiu – iš tiesų Saulės šviesos pripildytu – liudijimu dalijasi žinoma pora – Irma ir Linas Adomaičiai, kurie savo dukrelės laukė aštuonerius metus. Šeimos istorija padeda pamatyti, kaip smarkiai nuo kitų įstaigų skiriasi KGN, kuriuose medicina, kaip gražiai yra sakiusi Irma, – pastiprinta tikėjimu, eina drauge su malda ir ne tik, kad neprieštarauja vienas kitam, bet papildo, įprasmina. Poroms, kurioms ilgai nepavyksta pastoti, čia siūloma atkurti natūralų vaisingumą. Gerinant moters fizinę sveikatą, diagnozuojant ir gydant gilesnes sveikatos problemas, kurios sukelia nevaisingumą, pasiekiami norimi rezultatai, o dar ir pagerėja emocinė būklė.
Eglės Gendrėnaitės nuotrauka
„Mūsų abu gimdymai vyko KGN, ir tai yra džiaugsmo istorijos, kurias galiu pasakoti vėl ir vėl. Apsistojome šeimos kambaryje ir gavome ne tik visą reikiamą pagalbą, bet ir mokėmės gyventi su nauju žmogučiu, kuris mūsų gyvenimą įstatė į visai kitą paveikslą. Ir kaip svarbu tomis pirmomis jaudulio akimirkomis būti apgaubtiems tokio rūpesčio! Mes daugiau nei dėkingi ir stipriau nei laimingi, kad likimas mus atvedė į KGN. O iki šių namų atėjome šviesiu keliu: pasirinkome NaPro technologiją (tai mokslas apie moters prokreacinę bei ginekologinę sveikatą, kuris orientuojasi į natūralaus vaisingumo atkūrimą. Skirtingai nuo pagalbinio apvaisinimo (pvz., IVF), ši metodika, per daugiau nei 30 metų pasaulyje užsitarnavo pripažinimą kaip natūrali, ginekologines ir nevaisingumo priežastis gydanti, o ne apeinanti sistema – red. past.), kurios mus mokė gydytoja Akvilė Esmantienė. Man sėkmingai pastojus ji rekomendavo lankytis KGN nėštumo priežiūrai, ten ji ir pati dirbo. Man tai yra tarsi standartas, kaip naujas Žmogus turi ateiti į gyvenimą, kaip gimdyvė turi jaustis tokiu nepaprastu metu ir kaip šalia esantys žmonės (net nevadinu jų personalu, nes esu įsitikinusi, kad jie daro žymiai daugiau, nei aprašyta jų pareigybėse) su nuoširdžiu rūpesčiu palydi viso stebuklingo virsmo metu. To rūpesčio ir nuoširdumo neįmanoma pamiršti.“
Visa apimanti ramybė
Šeimos, gimdžiusios KGN, žino, kad šių gimdymo namų antrame aukšte yra dailiai įrengta koplytėlė, kurioje durys atviros visą parą. Prieš dvejus metus atlikdama akušerijos studijų praktiką šioje koplyčioje sutikau jauną šeimą, drauge dalyvavome Mišiose. Prisimenu, kaip trečią dieną po gimdymo Cezario pjūvio būdu, vyro padedama, lėtai, apgaubta jaukiu rūbu į koplytėlę atėjo besišypsanti moteris, ką tik tapusi mama... Įprastas vaizdas? Bet ar tikrai? Aplink visa apimanti ramybė, jokios skubos, darbuotojai atneša kėdę, palaikančių žvilgsnių lydima priešais altorių su vaikeliu rankose atsisėda mama. Šiandien skaitant Aušros Joanos Paliušės istoriją ryškėja, kad apskritai gyvybės atsiradimas šioje šeimoje prilygsta stebuklui.
„Mano sūnaus Jonuko galėjo nebūti, kuomet 5-ąją nėštumo savaitę prasidėjo persileidimas. Kaip žinia, iki 12-os nėštumo savaitės eilinėse sveikatos priežiūros įstaigose žmogaus gyvybė dar nėra vertinama kaip kažkas, ką reikia nedelsiant gelbėti. Vietoj to sakoma, kad vyksta natūrali atranka. Taip ir man vienoje privačioje klinikoje, už konsultaciją sumokėjus 100 eurų, pasakė: „Tiesiog vyksta natūrali atranka.“ O KGN gydytoja staigiai griebėsi veiksmų, imtasi gydymo ir gyvybė išgelbėta. Man nesuvokiama, kad ruošiamasi uždaryti šią vietą... Ar tikrai norime netekti vienintelės tokios vietos Lietuvoje, kurioje gyvybė yra vertinama nuo pat prasidėjimo? Ypač demografinės krizės metu... Juk šiandien Jonukui jau dveji, jis stiprus ir sveikas. Šiandien yra žmogus!
Ačiū KGN, kur kiekviena gyvybė šventa, svarbi nuo pat jos prasidėjimo.“
Užbaigti norėtųsi šio paskutinio liudijimo autorės žodžiais: „Prašau, nelikite abejingi, pasirašykite peticiją (peticijos.lt/P-87961), dalinkitės jos nuoroda, šiuo liudijimu, rašykite savo liudijimus, netylėkite!“
Projektą iš dalies finansuoja
