Prieš šimtą dienų startavusi katalikiška internetinė pažinčių svetainė kitolink.lt jau susilaukė beveik 3 000 registruotų vartotojų! Sėkmingą startą lydėjo daugybė iššūkių. Apie tai kalbamės su svetainės administratore Jurgita SALINIENE.
Pažinčių puslapis veikia, didžiausias darbas padarytas, tai turbūt atsipūtę atostogaujat?
Jurgita: Tai jau tikrai! Kurgi ne... Iš tiesų, tai vis dar susiduriame su iššūkiais! Juk veiklą pradėjome visiškai naujoje programinėje platformoje. Jei iš anksto būtume žinoję, kiek iššūkių lauks, būtume kitaip planavę veiksmus. Lygiagrečiai vartotojams besinaudojant svetaine, tebevyksta testavimas, atveriamos naujos funkcijos, pvz., suteikėme tiesioginių pokalbių galimybę ir pokalbių kambarius, kuriuose gali bendrauti keli svetainės nariai.
Darbas įtemptas, ar nekilo noro viską mesti?
Jurgita: Žinoma, norėjom! Ir ne kartą! Galvojau: „Kam šito reikėjo?! Kiti geriau padarytų šį darbą...“ ir pan. Tai milžiniškas iššūkis: tenka suderinti namus, vaikus ir darbą svetainėje, o para turi mažai valandų, jėgos ribotos. Apnikdavo visokių minčių, bet, pvz., sykį paskambino moteris ir nedrąsiu balsu pratarė: „Žinot, aš jau ne jaunuolė, man keturiasdešimt, bet neturiu artimo žmogaus ir ilgiuosi...“ Sėkmingai karjeros laiptais kylanti moteris pasiguodė, kad kitoje pažinčių svetainėje sutiko vyrų, norinčių tik vienos nakties nuotykių. Pripažino jaučianti baimę, nerimą, bet vis vien viliasi sutikti vyrą, kuris taps gyvenimo dalimi. Arba, pvz., paskambino vaikinukas ir papasakojo, kad apie kitolink.lt nugirdo televizijos laidoje, nori užsiregistruoti, bet negali sumokėti viso nario mokesčio. Jis ėmė vardyti, kaip kitaip galėtų prisidėti prie svetainės veiklos. Besiklausant man akys išsiplėtė, burna atsivėrė... Jis puikiai dirba kompiuteriu, yra aktyvus Bažnyčios narys, groja keliais instrumentais, prižiūri keletą svetainių specialiosiomis programomis. Kodėl specialiosiomis? Todėl, kad nuo pat gimimo jis visiškai aklas! Nepaisant to, geba įsitraukti į gyvenimą, o mes ką? Bumbame? Kažko negalim? O gal neturim jėgų?.. Kad ir kaip nesisektų ar kiltų pagunda pasiduoti ir nuleisti rankas, tokios istorijos įrodo, jog verta stengtis dėl šių žmonių! Nepasiduosim.
Pati viltingai užsiregistravau į svetainę, žiūriu – tik trečdalis narių vyrai! Kaipgi šitaip?
Jurgita: Ateina skundų: „Čia kažkokia nelygybė! Net šiame puslapyje jaučiamės vienos...“ Tai problema. Kurgi jūs, vyrai?! Jau juokaujam, kad turbūt visi į šauktinių kariuomenę išėjo. Pažinčių svetainėje daug gražių moterų, nuoširdžių profilio prisistatymų, kai paskaitom, tai širdis nudžiunga! Tai ir prašom: vyrai, nesnauskit, atsiliepkit, kurgi jūs?!
Antanas: Pats skeptiškai žvelgiau į pažintis internetu, o registruotis gėdinausi, nes ir šiaip visi žino mano senbernystės bėdą, ko dar čia viešintis... Užsiregistravau, nes reikia išbandyti visas galimybes. Jeigu dabar žmonės klaustų, ar viską padariau, kad išspręsčiau savo bėdą, atsakyčiau – taip! Nesutinku, jog yra trečias pašaukimas – vienišiaus gyvenimo kelias. Nors kai kuriomis vienatvės akimirkomis galima džiaugtis, pvz., planuojant laiką nereikia prie nieko derintis, bet tai nekompensuoja svajonių išsipildymo. Nors esu laimingas, bet nuolat blaškausi, nerandu ramybės, daugelis veiklų, kurias pasirenku, svarbios tik dėl to, kad noriu užpildyti laisvą laiką. Važiuoju visur, kad tik netupėčiau namuose. Negaliu pakęsti vienatvės! Niekuomet nesuvokiau, kaip žmonės gali nenorėti šeimos?!
Tautvydas: Mane užsiregistruoti pastūmėjo ši mintis: jei pats nenorėsi, kad tau Dievas padėtų sutikti antrą pusę, tai Jis ir nepadės. Tikintys žmonės dažniausiai daug daro, užsiima įvairia veikla, kuri kartais ir pakiša koją, nes nuolat nėra laiko ieškoti poros. Pats daug dirbu ir neturiu antros pusės, tai pamaniau, kodėl gi ne? Visuomet įdomu pradėti pokalbį su nepažįstamu žmogumi, surasti bendraminčių, panašiai mąstančių ir tikinčių žmonių, o susipažinus tęsti bendravimą gyvai. Susitikus žmogų pamatai visai kitokį, bendravimas pasikeičia, nelieka laiko apmąstyti, kaip įtikti, todėl žmonės kalba taip, kaip iš tiesų galvoja. Įdomu ir tai, kai pagal profilio nuotrauką mėgini surasti žmogų minioje, ypač jei mergina nuotraukoje su vakariniu makiažu. Nepakenktų įsidėti fotografiją, kurioje atrodai natūraliai. Beje, nesutinku, kad ši svetainė yra paskutinis šiaudas nusivylusiems. Tai naujos pažinties galimybė.
Ar nariai nevengia įvardyti tiesos apie save?
Jurgita: Nedidelė žmonių dalis parašo, kokia jų šeiminė padėtis. Tiek mums, tiek kitiems nariams dėl to neramu. Sprendžiant šią problemą, profiliuose atsirado privalomas laukas, kuriame žmonės turi nurodyti šeiminę padėtį. Tai naujovė, kurios neturi net patys svetainės įkūrėjai austrai.
Antanas: Turime ieškoti, stengtis, tikėti! Ši svetainė skirta rimtai nusiteikusiems, bet pastebėjau, kad kai kurie slapstosi po slapyvardžiais, nesako tiesos. Neverta! Katalikai turi būti drąsūs ir atviri. Jei tikslas yra susipažinti ir sukurti gražią šeimą, tai ko gi bijome savęs tokių, kokie esame? Moterims atrodo, jei jos paslaptingesnės, tai vyrams tada įdomiau. Jei įdėta smulki nuotraukėlė, o vietoj vardo slaptažodis, tai vyrai turėtų pulti domėtis?! Pvz., man patinka metalo muzika, jei kiti mano, kad čia blogis – tegul mano! Bet toks esu – atviras ir nuoširdus, nors tokie dalykai atrodo neigiami, neva moterims patinka kieti vyrai! Dar mergelėms patariama: „Bet kokio neimk, turi rasti patį geriausią!“ Tokios visus brokina, o vyrai, į kuriuos nusispjauna, sukuria šeimas ir laimingai gyvena. Kartais atrodo, jog išlaikyti savo vertę reiškia kitus menkinti. Iš viso, viliantis nerealiais idealais, sunku gyventi.
Tautvydas: Tai tobulėjanti, perspektyvi, ne pelno siekianti svetainė. Nario mokestis skirtas tam, kad kitolink.lt išsilaikytų ir apsisaugotų nuo tų, kurie užsuka į panašius puslapius dėl savanaudiškų tikslų. Pats nesusidūriau su apgaudinėjimais ar netiesa, o slapyvardžiai man netrukdo. Jei su žmogumi bendrauji, tai viskas anksčiau ar vėliau pasimato. Žinoma, sunkiau bendrauti su tais, kurie užsirašo tik vardą ir neįsideda nuotraukos, gal tų, kurie gali save parodyti, ir tikėjimas stipresnis nei savęs neidentifikuojančių?
Pagrindiniai Jūsų bendradarbiai austrai, o Lietuvoje nestinga talkininkų?
Jurgita: Įkuriant svetainę geranoriškai pasisiūlė pagelbėti bičiulių pora, kuri prieš 15 metų susipažino internete. Ir dabar dalijamės darbais! Kitas bičiulis prisipažino svajojęs apie tokią svetainę ir, pats jos neįkūręs, dabar džiaugiasi galėdamas prisidėti. Taip pat į mūsų komandą įsitraukė kun. Saulius Černiauskas. Jau pirmosiomis svetainės įkūrimo dienomis gavau keistą laišką: „Laba diena, ar jūsų svetainėje gali užsiregistruoti kunigas?“ Netrukus supratau gražią jo intenciją bendrauti su dalyviais ir atsakyti į rūpimus klausimus. Forume atsirado skiltis „klauskite kunigo“. Na, o kalbant apie Bažnyčios pagalbą, tai dėkojame vyskupui Kęstučiui Kėvalui, kuris pristatė kitolink.lt kitiems ganytojams, šie su entuziazmu priėmė idėją, ir žinia pasklido po parapijas.
Jau nebe paslaptis, kad ši svetainė Jums dviguba pradžia!
Jurgita: Paleidom svetainę ir mane ėmė pykinti. Po kelių dienų įsitikinau – į mūsų šeimą atkeliauja šeštas vaikelis. Prašiau Dievo vedimo, svetainės administravimą priėmiau kaip pašaukimą... o staiga dar vienas žmogutis! Jei anksčiau galėdavau atsikelti penktą ryto, redaguoti tekstus, sužiūrėti svetainės darbus, tai dabar tam nebeliko jėgų. Taigi reikėjo susikaupti ir užklausti: „Dieve, ko nori Tu?“ Ir atsakymai atėjo su ramybe. Paskelbėme žinią vaikams, kurie be galo džiaugėsi! Artimieji irgi apsipratę... Juk jau šeštą kartą tokia naujiena!
Antanas: Svajojau turėti keturis vaikus, t. y. keturias mergaites. Dabar ta svajonė mažėja. Pats esu ne tiek išrankus, bet labiau atsakingas. Nenoriu netikinčios žmonos, nemanau, kad įmanoma laimingai gyventi, kai vienas iš poros netikintis. Nors savosios mergelės nesutikau, Dievas davė kitų malonių, tad nešu šį senbernystės kryžių ir džiaugiuosi, nes didesnių sunkumų neturiu. Jei turėčiau šeimą, tai būtų tóbula, bet kartu turbūt per gerai.
Tautvydas: Jei vyras ieško niekad netekėjusios moters, tai greičiausiai per save neperlips ir tik tokios ieškos, bet tikrai yra tokių, kurie neturi šio reikalavimo moteriai ir jiems nėra skirtumo, ar su vaikais, ar be vaikų, ar trisdešimties, ar keturiasdešimties. Pakanka, jei žmonių požiūris ir pomėgiai sutampa, o amžius nėra riba, nereikia vadovautis nuomone, kad pirmo vaiko būtina susilaukti iki 25-erių. O tie, kurie vienas kitą surado, galėtų pasidalyti, taip parodydami savo pavydžiu, kad svetainė efektyvi, ir paskatindami skeptikus pakeisti nuomonę!
Patarimas svetainės nariams.
Jurgita: Atidarius svetainę, visi mėgino vienu metu užsiregistruoti ir gauti nemokamą narystę, pasipylė skambučiai: „Jau nežinia kelintą kartą mėginu ir nepavyksta!“ Padėdavau užsiregistruoti ir primindavau, kad tai tik pirmas žingsnis, reikia nepamiršti antrojo – paieškas palydėti malda. Nuolat tai primename.
