Spalio „Artumoje“ pasirodžius tekstui apie natūralų šeimos planavimą (NŠP) „Pasitikint vienas kitu“ (p. 24–25), sulaukėme daug jūsų atsiliepimų, komentarų, sykiu nusistebėjimų, gal „Artuma“ kvestionuoja Bažnyčios mokymą ar net skatina kontraceptinių priemonių naudojimą?! Tuo straipsniu, kuris, priminsime, rengtas pagal JAV jėzuitų savaitraščio publikaciją, siekta Vyskupų sinodo šeimai fone, ir net pačiam popiežiui Pranciškui raginant, diskutuoti apie realius šeimai kylančius iššūkius. Jūsų reakcijos parodė, kad tai tikrai reikalinga – ir Lietuvos katalikai nori apie tai kalbėti bei išsakyti savo patirtį. Dėkojame visiems atsiliepusiems ir pateikiame kai kuriuos jūsų laiškus.
Miela Redakcija,
noriu padėkoti už straipsnį apie NŠP, kuris man sukėlė visą audrą jausmų ir nepaliko abejingos. Tikrai nėra tiek daug informacijos ar netgi galimybių diskutuoti apie poras, kurios taiko NŠP ir patiria įvairių sunkumų. O apie tai kalbėti labai svarbu.
Su vyru jau daugelį metų taikome NŠP ir susidūrėme ne su vienu čia išvardintu sunkumu, taip pat ir įtampa dėl užsitęsusio ar netinkamu laiku reikalingo susilaikymo, neaiškiais vaisingumo požymiais ir pan. Ir šie iššūkiai mums kyla nuolat, nepaisant to, kad pati esu kelių NŠP metodų mokytoja jau ne vienus metus ir dirbu gydytoja akušere-ginekologe. Tačiau noriu reaguoti į kelis straipsnyje išvardintus medicininius ir taikymo faktus.
Visų pirma, iš visų mano mokytų ir stebėtų porų tikrai mačiau neplanuotų nėštumų, bet turbūt apie 95 proc. jų buvo dėl to, kad šeima nesilaikė vienos ar kitos taisyklės. O juk nė vienas mums žinomas metodas ir nėra šimtaprocentinis, ypač kai nesilaikome vartojimo instrukcijų.
Antra, NŠP metodas yra ne vienas ir įvairiose situacijose galime rinktis labiau tinkantį. Pvz., po gimdymo temperatūros metodas tikrai mažai gelbės, bet gimdos kaklelio gleivių stebėjimas gali būti labai naudingas. O ilgas susilaikymas šiuo laikotarpiu būtinas ne dėl hormonų pokyčių, kaip įvardinta straipsnyje, o dėl daug paprastesnių ir žemiškesnių priežasčių. <...>
Trečia, rašoma apie įvairius veiksnius, apsunkinančius vaisingumo požymių atpažinimą. Tai tiesa, tačiau daugelis tų pačių veiksnių mažina ir dirbtinių priemonių efektyvumą. Pvz., sudėtinių kontraceptinių tablečių efektyvumas mažėja, jei moteris vemia, viduriuoja, vartoja tam tikrus vaistus.
Nuliūdino tam tikra manipuliacija sveikatos prasme naudojant NŠP bei nėštumo keliamu pavojumi moters gyvybei, kai pats NŠP neturi nė vieno šalutinio poveikio, priešingai, nei absoliuti dauguma dirbtinių priemonių. <...>
Galiausiai straipsnyje pasigedau to, ką gi siūlo rašantieji tikintiems. Nutrauktą lytinį aktą? Prezervatyvus? Tabletes?.. Visų šių metodų detaliai nenagrinėsiu, tik paliesiu tą, kurį dažnai renkasi mūsų visuomenė (nepriklausomai nuo tikėjimo). Tai nutrauktas lytinis aktas (NLA), kaip „mažiausiai kenksmingas“. Svarbu paminėti apie jo mažą efektyvumą – tik 73 proc. Kai kurios šeimos net didžiuojasi jo dėka suplanuojančios savo šeimą ir nugyvenančios visą reprodukcinį amžių, tačiau per savo neilgą gydytojos praktiką mačiau ne vieną moterį, kuri kreipėsi pageidaudama nutraukti neplanuotą nėštumą, „užkibusį“ būtent taikant NLA. Juk faktai iškalbingi: žinoma, kad spermatozoidų yra vyro sujaudinimo skystyje, kuris išsiskiria prieš ejakuliaciją, o jei NLA taikomas vaisingu laikotarpiu, tai pastojimo tikimybė beveik tokia pati, kaip ir nenaudojant jokio metodo.
Manau, kad NŠP yra puikus įrankis katalikiškoms šeimoms, nors ir reikalauja nemenko įdirbio, kantrybės bei stiprybės. Ir jo teikiami privalumai yra didelis atpildas jį taikančiai šeimai. O pagalbos, perprantant šiuos metodus, visos šeimos gali sulaukti Lietuvoje, bet kuriame Šeimos centre, kur yra specialiai paruoštų vaisingumo pažinimo mokytojų. A. E.
* * *
Sveika, miela „Artuma“,
rašo trijų vaikų (ketvirto pakeliui) mama. Vakar nusipirkau spalio „Artumą“ ir radau straipsnį „Pasitikint vienas kitu“. Ir labai nusiminiau... Gerai, kad bandoma kelti NŠP problemas, bet su vyru pasigedome ir kitos, pozityvios, pusės, t. y. liudijimų porų, kurios turėjo panašių į išvardintus sunkumų ir kaip su jais susitvarkė, kaip išsprendė.
Kadangi pati esu NŠP konsultantė ir su vyru jau 10 metų naudojame NŠP, tai galiu pasakyti, kad NŠP sunkumai beveik visada susiję su tuo, kad metodo taikymu užsiima pati viena moteris, o vyras būna tik stebėtojas, bet ne aktyvus dalyvis. Tada net nevadinčiau, kad pora naudoja NŠP (gal tiksliau būtų, bando naudoti ir natūraliai susiduria su didesniais sunkumais). Pasigedau straipsnyje vyrų liudijimų.
Iš pateiktų liudijimų susidaro įspūdis, kad moterys nelabai supranta, kas yra NŠP. Vaisingumo stebėjimas PRIVALOMAS kasdien! Jei tas nedaroma, tai jau ne NŠP. Su vyru praėjome per minėtus iššūkius. Paprastai jie trunka iki metų, paskui viskas susitvarko, pasimato nuostabūs NŠP vaisiai: skaistumas visose gyvenimo srityse, darna tarpusavio santykiuose, džiaugsmas ir ramybė, intymumas, pagerėjusi sekso kokybė, aistra, romantika, pagilėjęs santykis su Dievu ir pan.
Kodėl buvo įdėtas šitas straipsnis? Koks jo tikslas? Parodyti NŠP realybę? Šiais metais baigiau šeimotyrą VDU, o mano darbas buvo apie NŠP. Ypatingą dėmesį skyriau NŠP problemoms. Tyrimas ir teorinės studijos parodė, kad NŠP visada daugiau teikia privalumų nei trūkumų, kurie, pasirodo, dažniausiai yra laikini ir sėkmingai išsprendžiami. Mano praktika tą patvirtina. <...>
Taip, seksas santuokoje yra esmiškas sutuoktinių bendravime, bet nereikėtų iš sekso daryti stabo. Straipsnyje paminėta, kad NŠP neleidžia mylėtis per jubiliejus, atostogas, medaus mėnesį ir pan. Tai ar seksas mus valdo, ar mes valdome situaciją ir seksą? Gali susiplanuoti ir atostogas, ir jubiliejaus datą: šiek tiek paankstinti ar nukelti ir pan. Kaip mano vyras sako: „O kodėl būtinai viskas turi pasibaigti lovoje?“ Po gimdymo ir premenopauzėje naudojamos kitos NŠP taisyklės ir lytiniai santykiai paprastai nenukenčia.
Šypseną sukelia ir straipsnyje paminėti sunkumai, susiję su sveikata. Tie dalykai sprendžiami išnyksta. Pateikti moterų liudijimai leidžia spėti, kad „dirbtinės“ (kodėl ne tiesiai šviesiai –„kontraceptinės“?) priemonės yra patikimesnės (?!) nei NŠP. Apskritai, naudojant NŠP beveik neįmanoma netikėtai pastoti, o kontracepcija yra gerokai pervertinta.
Susiskambinome su kolegomis. Daugelį šokiravo šio straipsnio pasirodymas. Labai laukiame tęsinio, kuris liudytų ir kitą NŠP pusę. Yra daugybė portalų toje pačioje JAV, kur poros liudija savo patirtis apie NŠP kitaip. <...>
Manau, straipsnyje pateiktos NŠP problemos jau yra kaip pasekmės nepilnavertiško sutuoktinių tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo. <...> J. B.
* * *
Labai svarbi (ir skausminga) tema. Neabejoju straipsnyje cituojamų porų gera valia (jų troškimu būti tiesoje, noru klausti, ieškoti atsakymo, būti išgirstoms). Neabejoju ir redakcijos gera valia. Tačiau daug klausimų man kelia straipsnio autorių intencija.
Visų pirma, negali būti, kad NŠP nebūtų nieko gero. Tačiau straipsnyje apie tai nė žodžio. Antra, man užkliuvo vartojama leksika: „apsisaugojimas nuo nėštumo“, „išvengti nėštumo“, pasigedau tokių žodžių: „vaikelio gimimo atidėjimas“, „skaistumas“.
Porų nusiskundimai yra realūs, tikri, gerbtini, guostini ir pasitiktini su gailestingumu, tačiau daryti apibendrinimus ir išvadas nusiskundimų pagrindu efektinga, bet ne visada teisinga. Poroms reikia atsakymo, kaip būti kataliku ir gyventi pilnakraujį santuokinį gyvenimą, o ne Bažnyčios mokymo pakeitimo. Beje, straipsnio autoriai, srities ekspertai, nepasako nė vieno „kaip“. Tokio straipsnio godžiai laukčiau kitame „Artumos“ numeryje.
Kiek žinau, JAV katalikų bendruomenė yra labai poliarizuota. Yra ir ultrakonservatyvių, ir ultraliberalių katalikų. Ir katalikiška žiniasklaida taip pat. Yra portalų, atvirai teigiančių ir siekiančių Bažnyčios mokymo pakeitimo seksualinės moralės srityje. Tokios poliarizacijos Lietuvoje nėra. Esu pastebėjęs, kad kartais lietuviška katalikiška žiniasklaida (ne dėl blogos valios, o dėl neapsižiūrėjimo) paima ir perspausdina straipsnį nepatikrinę šaltinio (neskaitant šio atvejo, tai tikrai ne apie jus). A. R.
* * *
Ačiū už realistinį straipsnį apie NŠP! Juk yra įvairių porų, vienų sutuoktinių charakteriai brandūs, o kitų – nelabai. Artumo poreikis vienose porose didesnis, kitose kur kas mažesnis. Juk kai kam pagrindinė meilės kalba yra kūno kalba. O NŠP reiškia, kad gana ilgai tenka susilaikyti nuo kūniško artumo. Mūsų poroje tai tikrai sukelia dideles įtampas ir konfliktus. Kiek visos poros gali atitikti idealus? Sunku suvokti, kodėl santuokoje gyvenant ir būnant ištikimiems, pvz., neužbaigtas lytinis aktas yra nuodėmė? Man taip ir neaišku, kokio didumo tai nuodėmė? Kunigas iš Lenkijos Ksawery Knotzas paskaitoje sakė, kad tai nėra didelė nuodėmė ir prilygino ją apkalboms ar konfliktui. Jis bent jau aiškiai įvardijo. Ar galėtų kas tiksliai atsakyti, kaip labai ištikimi sutuoktiniai nusideda, jei neatlaiko psichologinio ir kūniško troškimo būti kartu ir dėl to kartais nutraukia lytinį aktą arba naudoja tai, kas minėtame straipsnyje vadinama „seksualine veikla be genitalijų sueities“? Norėtųsi ne moralizavimo ar barimo, bet pastoracinio atsakymo... M. V.
