Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Lea Fabienne / unsplash.com nuotrauka
Kovo intencija: „Melskimės už tuos, kurie kenčia dėl bažnytinės bendruomenės narių padaryto blogio, kad jie pačioje Bažnyčioje rastų aiškų atsaką į savo skausmą ir kančias.“
Senais gerais laikais JAV rytinio pakraščio vyskupijoje buvo ir tebėra labai veikliõs moterų vienuolijos būstinė. Seserų vienuolių sritis – švietimas ir socialinis darbas su šeimomis, jaunimu, seneliais, ligoniais, dabar ir teisingumo bei taikos reikalai. Anuomet šis vienuolynas buvo pilnas, daugiau kaip šimtas seserų, uždariau, griežčiau auklėtos ir gyvenusios. Vyskupas vertino jų įnašą vyskupijoje ir visuomenėje, todėl sudarė sąlygas jų gyvenimo kokybe pasirūpinti, kaip ir kanonai reikalautų. Seserų sodyboje įrengė baseiną. Kartkartėmis rūpestingasis ganytojas atvykdavo pasidžiaugti, palengvinęs seserų gyvenimą ir sveikatingumą. Sėdėdamas baseino pakraštyje, meta medalikėlius į vandenį, o seselės plaukia nardydamos dovanėlės sugauti, tada kaskart laimikio vyskupui parodyti...
Šiais laikais reikalaujami ugdymo kursai suaugusiesiems, dirbantiems bažnytinėse įstaigose. Pažymėjimas būtinas, kasmetiniai atnaujinimo seminarai ir vyskupijose, ir vienuolijose padeda veiklius tarnautojus, bendradarbes sustiprinti bei viešai priimtus potvarkius įgyvendinti. Ir ne tik žmonėms, bet ir aplinkai. Kur nebuvo sąlygų – raštinių, pokalbių kambariuose, kabinetuose, klasėse įtaisyti langai duryse, kartais ne visai permatomi, jei reikia tokio privatumo, kaip Sutaikinimo (išpažinčių) kambaryje (nebūtinai taip atvirai, kaip nuotraukose popiežius Pranciškus eina išpažinties Šv. Petro bazilikoje Vatikane). Kursantai išmoksta, kas su kuo gali viename automobilyje važiuoti, pvz., kunigas nevažiuotų vienas su negiminingu sau paaugliu, – iš viso reikia vengti tokių situacijų, kurios būtų ar atrodytų kaip žaidimas su ugnimi.
Seminarai padeda išlaikyti pusiausvyrą. Juos veda įstaigos, bažnytinės ar privačios, grįstos gera psichologija, socialiniu mokslu ir religijos, bažnytinių įstaigų bei veiklų etika. Ir ne tik veiklų tarp žmonių, bet ir kiekvieno bažnyčios bendradarbio, tarnautojos asmeniu. Pvz., viena valanda apie interneto naudojimą – ar kartais asmuo neįnikęs, ar netolsta nuo visuomenės, bendruomenės, komandos, ar sveikai valgo, mankštinasi, skaito, randa atgaivos, bendrystės, humoro, meno, muzikos, dvasinės palydos....
Spaudoje gausu pavyzdžių, kaip stengiamasi suteikti pagalbą nukentėjusiems nuo seksualinės, psichologinės prievartos ar papiktinimo bažnytinėje aplinkoje, religiniais motyvais. Labai skaudu, kai būdavo slepiama, jauni žmonės širdyje, mintyse nešiodavosi skriaudą, kurią kiti bažnytiniai ar pagalbiniai žmonės slėpdavo, dengdavo, net neigdavo. Dabar dedamos pastangos apsaugoti, gydyti, ištaisyti, visomis įmanomais būdais atitaisyti.
Popiežiaus svajonė, kad Bažnyčia išgis ir gydys taip, kaip tai darė Jėzus,– uoliai ir iki galo.
