unsplash.com nuotrauka
Tai visiems žinomas žaidimas „Kur dėsim kablelį?“. Kalba apie namuose ilgai užsigulėjusius vaistus. Kada tikrinot tą stalčių ir pakuočių datas? Šį sezoną vėl pirksim „nuo peršalimo“ visokius lašus, purškalus ir sirupus. Ir vėl neišnaudosim. Nes greitai savaime pasveiksim. Dar linkę kauptis vaistai nuo skausmo. Ir nuo žarnyno negalavimų. Ir šiaip kartais mes linkę keistai elgtis. Nusiperkam, ką gydytojas paskyrė, bet nenaudojam… Pasižymėkim ant kalendoriaus dieną, kada privalom kasmet nors kartą vaistus patikrinti ir nereikalingų atsikratyti.
Pakalbėkime apie vaistų laikymo vietą namuose. Pirmas klausimas – ar yra arba būna namuose vaikų? Jei taip, vaistai turi būti užrakinti jiems nepasiekiamoje vietoje. Ir jų neturi būti spintelėse prie lovos, rankinėse, kišenėse. Vaikai būtinai tokias vietas patikrins. Visi vaistai nuodingi, ne visiems yra priešnuodžių. Ta užrakinta vaikams nepasiekiama vieta galėtų būti viršutinė sekcijos lentyna. Sakysit, patiems sunku ir nepatogu pasiekti, kiekvieną kartą rakinėti. Ciniškai atsikirsiu: o vaiko ar anūko gyvybė svarbu? Dar reikia atidžiai paskaityti aprašyme laikymo sąlygas iki pakuotės atidarymo ir po to. Gal reikės dėti į šaldytuvą. Irgi pasistenkite, kad jame vaikai nerastų. Virtuvė ir vonia nelabai tinkamos vietos vaistams laikyti. Dėl karščio ir drėgmės. Vaistai turi būti savo pakuotėse, ne palaidi.
Ant pakuotės visada būna nurodytas galiojimo terminas. Tačiau visada labai mažais skaičiukais. Prašykit akylesnių, kad perskaitytų ir stambiai užrašytų. Tabletes saugiai galima gerti ir ampulinius vaistus švirkšti iki nurodytos datos. Praėjus terminui – nebegalima. Vaistas neveiks arba taps pavojingas, arba abu variantai. Dar atidžiau elkimės su skystais vaistais: sirupais, atskiestais antibiotikais, lašais, purškalais, tepalais. Praimti jie galioja trumpiau. Reikėtų įsivesti madą, kad vaistus išmetame, kai tą sykį nustojame vartoti. Nelaikykime ateičiai. Labiausiai tikėtina, kad neprireiks, o jei prireiks, galiojimas bus pasibaigęs. Tuos atsargai laikomus vaistus kas nors gali susigundyti pavartoti ir be gydytojo paskyrimo, rizikuodamas sau pakenkti.
Visos vaistinės privalo priimti iš gyventojų (ir priima) nebenaudojamus vaistus. Tiek pasibaigusio galiojimo, tiek dar galiojančius, bet jums jau nereikalingus. Kai kurios vaistinės turi tam skirtas dėžes – nereikės laukti eilėje. Drąsiai neškite. Tik žinokite skirtumą. Vaistinės priima tik vaistus. Nes sąvartynuose ar kanalizacijoje atsidūrę vaistai kenkia gyvūnams, žmonėms ir aplinkai. Maisto papildus (pavyzdžiui, vitaminus) ir kosmetikos likučius reikia mesti į nerūšiuotų atliekų konteinerius. Pasitikslinkite, ar tai, ką ruošiatės priduoti, yra vaistas. Į bendras atliekas metame ir nevaistinius tvarsčius, pleistrus, medicinines pirštines; tik prieš mesdami sandariai užriškime atskirame maišelyje. Tuščias ampules, adatas ir švirkštus irgi galima mesti į bendras atliekas, tik jie turi būti sandariai uždaryti kietuose konteineriuose su aiškiai matomu užrašu: „Atsargiai, aštru!“. Adatas, švirkštus ir gyvsidabrinius termometrus priima stambių ir pavojingų atliekų aikštelės. Elektroninius termometrus galima mesti į smulkios elektronikos surinkimo konteinerius parduotuvėse, kaip lemputes ar elementus.
Yra tokia gydytojų taisyklė: „Jei gali neskirti vaistų – neskirk.“ Ir pacientui patarčiau, jei gali apsieiti be vaistinės – apsieik. Taip nesikaups namuose nenaudojami vaistai. Ir nereikės sukti galvos, ką su jais daryti. Nuolat stebiuosi, kodėl mes dėl lengvo trumpalaikio negalavimo tiek pinigų išleidžiam...
Projektą iš dalies finansuoja
