Vanda Ibianska
Kviečiame savo skaitytojus prisiminti ir gal net naujai perskaityti 2014 metais Artumoje spausdintą impresiją, kuri šiuo metu ypač aktuali, kai Sveikatos apsaugos ministerija Lietuvoje siūlo įteisinti surogatinę (pakaitinę) motinystę.
Į Lietuvą jau prasiskverbė nauja bėda – pakaitinių (surogatinių) motinų „versliukas“. Kol kas mūsuose jo dar nedaug, bet pirmieji šios prakeikties daigai jau guviai kalasi. Tad trumpai pažvelkime į šį blogį. Jo variantų yra ne vienas.
Štai turime porą, o šios poros moteris negali ar nenori išnešioti kūdikio. Moters kiaušialąstės apvaisinamos sutuoktinio sperma mėgintuvėlyje ir maždaug po savaitės (kartais po 5 dienų) implantuojamos į kitos moters – surogatės gimdą. Šioji kūdikį išnešioja, pagimdo ir atiduoda „užsakovams“. Pastarieji jai sumoka didelę sumą, bet dar didesnę medikams ir šio reikalo organizatoriams, dažniausiai dirbantiems klinikoje. Kitas atvejis, kai kiaušialąstė (-ės) būna surogatės, sperma „kliento“. Vėl kartojasi tas pats – nėštumas, gimdymas ir kūdikio pardavimas. Trečiuoju atveju kiaušialąstės ar spermatozoidai (arba vieni ir kiti) būna „užsakovų“ parinktų donorų. Toliau – kaip įprasta. Ketvirtuoju atveju kiaušialąstė „užsakovės“, sperma donoro. Surogatė išnešioja, pagimdo ir parduoda. Ir taip toliau.
Didesnės nuodėmės, išsigimimo ir blogio jau, regis, negali būti. Bažnyčia (ne tik Katalikų!) griežtai smerkia surogatiją ir taip daro ne veltui. Tačiau į teologinius ir moralinius klausimus čia nesigilinsiu. Mano tikslas yra tiesiog supažindinti su šiuo reiškiniu, nes tai didžiulis pavojus, gresiantis ir Lietuvai. Kol kas pas mus žinoma nedaug surogatinės motinystės atvejų, bet faktiškai yra gerokai daugiau, nes poros kūdikio pirkimą pasinaudojant surogatine motina labai slepia.
Surogatijos pradžia – 1976 m., JAV. Tačiau pirmieji bandymai buvo nesėkmingi. 1980 m. gimė pirmas surogatinės motinos kūdikis. Ji už „pilvo nuomą“ gavo 10 000 USD. Bet šie pinigai sumaitojo šeimos gyvenimą. Moteris, jos vyras ir trys vaikai pateko į tikrą psichologinį ir socialinį pragarą, nes visuomenė juos labai griežtai pasmerkė. Maža to, po gimdymo pabudo moters motinystės jausmai ir ji nepanoro atiduoti kūdikio. Teismai tęsėsi ilgai...
Dabar surogatija klesti ne vienoje šalyje. Tai puikus „bizniukas“. Jau veikia ir nusikaltėlių grupuotės, organizuojančios šį „verslą“, t. y. ieškančios ir pristatančios surogatines motinas. Joms keliami nemaži reikalavimai. Amžius iki 35 metų, puiki psichinė ir fizinė sveikata, svarbi kraujo grupė ir netgi išvaizda. Reikalaujama, kad surogatė turėtų du ar tris (blogiausiu atveju vieną) sveikus vaikus, pagimdytus santuokoje. Neleistini žalingi įpročiai, buvę teistumai. Tačiau būna ir išimčių: „rekordininkė“ 42 metų britė išnešiojo ir pagimdė 13 svetimų (?) vaikų.
Kaip visa tai atrodo?
Surogatinių motinų dažniausiai ieškoma užsienyje, nes taip lengviau nuslėpti gėdingą kūdikio pirkimą. Surogatija ypač klesti Indijoje, kur įstatymai jos nedraudžia. Anando mieste veikia didelė oficiali klinika. Joje per pastaruosius porą metų gimė arti tūkstančio vaikų. Kadangi šioje šalyje labai daug skurdo, tai ir paslauga ten pigiausia. Skurstančios moterys surogatinį kūdikį sutinka pagimdyti už 8 000 USD. Klinika uždirba 28 000 USD. Prieita iki to, kad nebūtina ten važiuoti. Pakanka užšaldytą genetinę medžiagą (kiaušialąstes ir spermatozoidus) nusiųsti...
Tokia klinika klesti ir Kijeve. Jos savininkė yra Gruzijos pilietė Mariam Kukunašvili. Toji ponia savo veiklą išplėtojo taip, kad jau turi mažesnes klinikas Gruzijoje, Izraelyje, Tailande ir toje pačioje Indijoje. Čia parūpintoms surogatėms mokama nuo 13 000 iki 20 000 USD. Kaina priklauso nuo amžiaus, kraujo grupės ir kitų faktorių. Tačiau mokesčiai surogatei ir klinikai – dar ne viskas. Per devynis nėštumo mėnesius apie 3 000 USD sumokama už moters maistą, 1 000 už drabužius, avalynę. Be to – draudimas, viešbutis, medikamentai ir t. t. Jei nešiojami dvyniai, „honoraras“ padidėja 2 500 USD. Taigi, kūdikį nusipirkti gali tik turtingieji.
Kokios moterys ryžtasi tokiam nežmoniškam uždarbiui? Paprastai teisinasi esančios prispaustos materialinių bėdų. Visos neišpažįsta jokio tikėjimo arba tik melagingai deklaruoja jį išpažįstančios. Pasitaiko ir tokių, kurios tvirtina darančios gerą darbą, padedančios bevaikėms poroms. Hm... Bet pinigus tos „altruistės“ kažkodėl paima...
Silvijos Knezekytės iliustracija
O kas gi „užsakovai“? Daugelis jų tikrai negali sulaukti vaikų, bet nemažai jaunų gražuolių ar scenos žvaigždžių tiesiog nenori... susigadinti figūros! Kam devynis mėnesius vargti, kamuotis nuo nėštumo toksikozės, priaugti svorio, kentėti gimdymo skausmus, jei galima pasamdyti kitą žmogų?! Vos po vieną kūdikį pagimdė kino garsenybės Nicole Kidman, Sarah Jessica Parker, o kiti jų vaikai pagimdyti surogatinių motinų. Surogatę samdė Eltonas Johnas ir kiti turtingi homoseksualai. Kaip plačiai žinoma, samdytos moterys pagimdė vaikus Filipui Kirkorovui, Alai Pugačiovai su Maksimu Galkinu. Kadangi pirmieji du yra pakrikštyti, Ortodoksų Bažnyčia juos griežtai pasmerkė.
Trumpai stabtelėkime prie sveikatos aspektų, pagalvodami, kas gresia kūdikiui, motinai „užsakovei“ ir surogatinei motinai. Augdamas surogatinės motinos kūne, kūdikis ne tik maitinasi jos krauju, girdi balsą, širdies plakimą, jaučia nuotaikas ir pan. Jis gyvena jos gyvenimą. Kūdikiui tai jo mama. Ir vos tik gimęs staiga jos netenka. Jis girdi kitos moters balsą, jaučia kitas nuotaikas, kvapus, priglaustas prie krūtinės išgirsta kitokį širdies plakimą. Vaikeliui tai didžiulė trauma, psichologiškai, be jokių abejonių, jį paveikianti. Faktiškai vos gimęs jis jau tampa našlaičiu, tiesa, įvaikintu. Genai kiti, nei surogatinės motinos, tačiau...
Motinai „užsakovei“ hormonais dirbtinai sukeliama ovuliacija, subrandinamos kiaušaląstės. Turbūt neatsiras teigiančių, kad šiurkštus hormoninis įsikišimas į bene jautriausią moters endokrininės sistemos sritį yra geras ir medicininės moralės požiūriu teisingas dalykas, nepaliekantis jokių blogų padarinių.
Vyro „užsakovo“ psichologijoje taip pat viskas susijaukia. Kūdikis tarsi jo, bet gimęs nenatūraliu būdu, tad „tėvystę realizuojant“ iškyla įvairių problemų.
O surogatinė motina? Jų būna dvejopų. Vienos kūdikį atiduoda ramiai (kai kurios net tam tikrą laiką maitina krūtimi), nes joms tai parduodamas daiktas, prekė. Antrosioms kyla stiprūs motinystės jausmai ir joms išsižadėti pagimdyto kūdikio labai sunku. Šios patiria didžiulį sukrėtimą, ir jis tęsiasi visą gyvenimą. Žinoma, būna ir teismų, nes kūdikio atiduoti pastarosios surogatinės motinos nebenori.
Psichinė ir psichosomatinė žala daroma kūdikiui ir surogatinei motinai per visą nėštumo laikotarpį, nes moteris nuolat nervinasi, o pusė tokių moterų išgyvena nuolatinę frustraciją ir po gimdymo.
Nepamirškime dar vieno itin šiurpaus niuanso. Inkubatoriuje „tikrumo dėlei“ auginami keli embrionai, t. y. kūdikiai. Vienas, dažniau du perkeliami į surogatinės motinos gimdą, o kitos gyvybės sunaikinamos. Kartais dar kurį laiką palaikomos užšaldytos, bet šiaip jau vos pradėti žmogučiai be gailesčio nuleidžiami į kanalizaciją. Viena ar dvi gyvybės išlieka, kitos nužudomos.
Turėtų būti visiems (!!!) savaime suprantama, jog surogatija yra mirtina nuodėmė. Tačiau taip nėra, nors Lietuvos įstatymai surogatinę motinystę ir draudžia. Bausmė – laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų, nes pagal įstatymus tai prekyba žmonėmis.
Įstatymai, kaip visada būna, ir apeinami. Maža to, negrabiai spekuliuojama Šventuoju Raštu, vis primenant, kad iki sulaukdama vaiko, Sara parinko Abraomui vergę Hagarą pagimdyti kūdikį, nors tai nelyginami dalykai.
