Kai per Viešpaties Dangun žengimo iškilmę popiežius Pranciškus paskelbė 2025-ųjų Jubiliejaus metų bulę, prasidėjo tiesioginis pasirengimas tam didžiam įvykiui. Bulėje nurodomos ne tik Jubiliejaus datos, bet ir jo prasmė, ir būdai, kaip šį malonės metą išgyventi.
Sekminių antrąją dieną, kai švenčiama Marija – Bažnyčios Motina, Kauno kurijoje susirinko trys dešimtys asmenų iš visos Lietuvos – Jubiliejaus koordinatoriai vyskupijose ir pastoracijos bendradarbiai, pakviesti pokalbio Dvasioje metodu perskaityti bulę ir pasidalyti įžvalgomis, pasiūlyti pastoracines gaires, kaip jie matytų Jubiliejaus šventimą. Artumos skaitytojams pateikiame šio darbo vaisius, kad jie skatintų kuo prasmingiau švęsti Jubiliejų ir naujais įkvėpimais stiprintų Vilties piligrimystę.
Jubiliejus parapijose ir bendruomenėse
Popiežiaus Pranciškaus bulė apie Jubiliejaus paskelbimą bei dokumentas dėl atlaidų suteikimo, lydimi mokymo apie krikščioniškąją viltį, turėtų kuo plačiau pasiekti visus parapijose ir bendruomenėse.
Pagrindinis Jubiliejaus įvykis piligrimystė – į Romą ir visi kviečiami tapti vilties piligrimais. Tam piligrimams tiktų pasirengti iš anksto. Kita piligrimystė – į savo vyskupijos katedrą, pakviečiant ir atskirų profesijų bei interesų grupes.
Esame kviečiami tapti vilties piligrimais, vilties nešėjais, – aplankyti ligonius, senelius, šeimas, taip pat lankytis mokyklose, darbovietėse, įstaigose, visur nešant Jubiliejaus žinią, kviečiant į piligrimystę, drauge pasimeldžiant. Skelbti viltį tiems, kurie jaučiasi atskirti nuo Dievo meilės, pvz., kaliniai, ligoniai, benamiai, pabėgėliai. Tiems, kurie negalės eiti pro Šventąsias duris Romoje ar net nepasieks savo vyskupijos katedros durų, vilties piligrimai bus it gailestingumo durys.
Šia proga labai svarbu atnaujinti ligonių ir senelių lankymą, neapleisti mirštančiųjų, nepalikti jų be sakramentų. Ekstraordinariniai dalytojai teneša Komuniją (bent sekmadieniais), o kunigai teaplanko su Ligonių ir Sutaikinimo sakramentais. Tam vilties piligrimai turėtų būti rengiami dekanato ar vyskupijos lygmenimis.
Jubiliejus skatina nešti viltį konkrečiai, todėl katalikai, ypač šiais metais, kviečiami į išlaisvinimo iš apleistumo vergystės akciją – įsivaikinant našlaičius ar beglobius vaikus.
Jubiliejus – puiki proga kuo labiau puoselėti ir svetingumą migrantams, svetimtaučiams, kitos rasės ar tautybės žmonėms. Bendruomenės galėtų aptarti ir konkrečiai įvardyti – kiek realiai gali priimti migrantų ir padėti jiems integruotis. Taip pat esame kviečiami atsigręžti į savo artimiausius, kaimynus, bendradarbius, bandydami suprasti, ką galime padaryti savo jėgomis dėl kitų ten, kur esame.
Parapijose galėtų susikurti Jubiliejaus maldos grupės. Dera susiburti ir visai paprastai – bičiuliams ar kaimynams drauge pasimelsti, pvz., gegužinėms, birželinėms, Kalvarijos kalnų ar Rožinio pamaldoms. Galima išleisti specialių jubiliejinių maldų knygelę, meldžiantis uždegti Jubiliejaus metams skirtą žvakę. Per Jubiliejaus laiką skatinama melstis už mane pakrikštijusį ar kitą pasirinktą kunigą, už besilaukiančias šeimas ir tuos kūdikius, kuriems gresia abortas, už visus tuos, kurie ypatingame pavojuje, kare, kančiose.
Grupėse ar pavieniui labai tiktų gilintis į Nikėjos-Konstantinopolio Tikėjimo išpažinimą, kadangi tais metais minėsime jo paskelbimo 1700 metų jubiliejų. Kviečiama vėl atsiversti Bažnyčios dokumentus: ypač popiežiaus Pranciškaus apaštališkąjį paraginimą Evangelii gaudium, popiežiaus Benedikto XVI encikliką Spes salvi; tėvai redemptoristai bendruomenėms siūlo rekolekcijų tridienį „Klestinti Bažnyčia“ – Vatikano II Susirinkimui apmąstyti.
Tie metai bus ir labai tinkamas laikas mokytis pokalbio Dvasioje metodo. Juo naudotis itin siūloma parapijų tarybose, jį verta pasitelkti maldos grupelėse.
Atkreipiamas dėmesys į Atgailos ir Sutaikinimo sakramento šventimą, pasirūpinant aiškia informacija, kada klausoma išpažinčių; kunigai labai prašomi prieš Mišias budėti klausykloje. Būtina atnaujinti mokymą apie išpažintį pagal Vatikano II Susirinkimą, parengti šiandienai pritaikytus sąžinės patikrinimo klausimynus.
Kartu su istorikais, mokytojais, katechetais, menininkais galima parengti Vilties maršrutus ir katechezes pagal meno kūrinius parapijos bažnyčioje, ikonografinę programą „Evangelizacija per meną“. Nesunku surengti mokinių piešinių konkursus vilties tema.
Jubiliejus skatina sutvarkyti bažnyčiose liturgijos šventimo erdvę pagal Vatikano II Susirinkimo nuostatus.
Marijos Stanulytės nuotrauka
Jubiliejus vyskupijos mastu
Jubiliejaus atidarymo proga ir vėliau (pvz., šeštadieniais) parapijos ir kitos bendruomenės kviečiamos į piligrimystę vyskupijų katedrose. Jose galėtų veikti Vilties oazės – konkreti vieta ir laikas (pvz., kartą per savaitę), kai kunigai, vienuoliai ar pasauliečiai budėtų pasirengę pokalbiui ar išpažinčiai; patirties turinčios bendruomenės tarnautų užtarimo malda. Piligrimystės apeigoms galima pasinaudoti Jubiliejaus atidarymo iškilmės liturgijos medžiaga. Bent kartą per mėnesį galėtų dalyvauti ir vietos vyskupas.
Prašyti Apaštalų Sosto kiekvienoje vyskupijoje paskirti kunigus Gailestingumo misionierių tarnystei (ypač piligrimystės vietose – katedrose ir šventovėse, t. p. ir užsienio lietuviams). Bažnyčia turi padėti žmonėms atleisti nuoskaudas, kurias jie nešiojasi ilgus metus. Esame supančioti skriaudų, todėl turime įgalinti atsisakyti „mirsiu neužmiršiu“ nuostatos, atleisti skriaudas asmeniškai ir bendruomeniškai.
Kunigų ugdymo seminaruose svarbu atnaujinti Evangelijos skelbimo būdus, kad skelbiama būtų tikrai Geroji naujiena (o ne vien teisingoji). Homilijas dera susieti su žmogui aktualiomis temomis. Bažnyčios kalba nūdien nėra suvokiama ne tik plačiosios visuomenės, bet ir jos pačios narių – dažnai nesuprantamas specifinis religinis žodynas; tad būtina pertvarkyti kalbėjimo būdą, kad ir paprastam žmogui būtų aišku ir jį patrauktų.
Bažnyčios tarnautojus ir darbuotojus (zakristijonus, valytojus, dekoruotojus, skalbėjus, vargonininkus, choristus, ūkvedžius, kiemsargius ir kt.) siūloma pakviesti į rekolekcijas, Alfa kursą. Jaunuoliams, besirengiantiems Sutvirtinimui, parodyti konkrečių savanorystės galimybių.
Jubiliejų švenčiame visoje Lietuvoje
Galėtų būti parengtas Vilties piligrimo pasas (su piligrimystės vietomis Romoje ir Lietuvoje – Vilties oazėmis, galimais maršrutais, ir kt.); rengiamos katechezės apie atlaidų sąvoką ir prasmę. Sukuriamas Vilties piligrimo sertifikatas tarsi siuntimas, įgaliojimas tęsti vilties piligrimystę ilgesnį laiką, įsipareigojant tarnauti bent vienoje siūlomoje srityje.
Romoje galėtų vykti Lietuvos menininkų parodos ir koncertai, veikti nuolatinės ekspozicijos, pvz.: apie Gailestingumo žinią Vilniuje – apie abu Gailestingumo atvaizdus, apie Ligonių viltį – Šiluvą, apie Šeimų viltį – Žemaičių Kalvariją, apie Viltį kančioje – Kryžių kalną...
Jubiliejaus metų gegužės 20-ąją bus minimos ekumeninio Nikėjos Susirinkimo 1700-osios metinės, tad kiekvieno mėnesio 20-ąją krikščionys kviečiami žengti pro katedrų Jubiliejines duris, paskui kartu melstis Tikėjimo išpažinimą ir susitikti agapėje su kitų konfesijų tikėjimo broliais ir sesėmis.
Jubiliejui įprasminti būtų labai vertinga įsteigti Vilties namus – reabilitacijos vietas patyrusiems atlaidų malonę – mokytis naujo gyvenimo; vienuolynai ar kt. bendruomenės galėtų priglausti tokius žmones, socialiniai darbuotojai mokytų naujų būdų gyventi. Svarbu puoselėti palydėjimo tarnystę. Vienuolijoms ir dvasininkams būtina įkurtiPašaukimų krizių centrą kurioje nors iš seminarijų.
Kaip per 2000 metų Jubiliejų šv. Jonas Paulius II parodė atsiprašymo pavyzdį, taip dabar ir vietinėms Bažnyčioms reikėtų viešai atsiprašyti vyskupijos ar parapijos mastu už savo narių klaidas, nes labai daug žmonių yra Bažnyčios įskaudinti, sužeisti, išvyti, atstumti, papiktinti. Į Eucharistijos adoracijos intencijas turėtų būti įtraukiamos atsiprašymo už Bažnyčios žmonių nusikaltimus intencijos.
Tai galėtų būti tinkamas metas atsiprašyti ir už sovietinę praeitį – mums visiems kaip Bažnyčiai (už jos narių ir net vadovų kolaboravimą). Jubiliejaus viltis – pagaliau ryžtingai užbaigti sovietinę ir pradėti naują erą Lietuvoje – Bažnyčia savo gėrybes tvarko skaidriai ir tvarkingai. Viltis, kad Bažnyčia gali keistis, sustiprėtų, ir pasitikėjimas ja augtų skaidrinant jautrius visuomenei klausimus:
1) viešinti Bažnyčios finansus; daug parapijų jau tai daro, matydamos sąmoningesnę tikinčiųjų paramą; tačiau stinga sampratos apie aukų skirstymą; parapijų, vyskupijų ir vyskupų konferencijos finansinės ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai;
2) panaikinti „socialinę vergovę“ Bažnyčioje: oficialiai įdarbinti visus, kuriems dar mokama „vokelyje“; peržiūrėti dirbančiųjų Bažnyčioje atlyginimus ir finansinius parapijų / vyskupijų prioritetus;
3) skaidrinti piktnaudžiavimo (galia, autoritetu ir seksualinio išnaudojimo) atvejus: komunikavimo algoritmai jau yra atrasti, belieka tai pritaikyti savo situacijai (žr. www.tutelaminorum.org);
4) permąstyti santykį su nuosavybe – galbūt laikas išdrįsti atsisakyti kažkurio turto, trukdančio judėti pirmyn; bendruomenės turi spręsti savo turto klausimus;
5) žvelgdama į Vatikano pavyzdį, galėtų ir Bažnyčia Lietuvoje, jos vyskupijos ir parapijos tapti lyderėmis ekologijos srityje, pradėdamos nuo elementarių rūšiavimo, taupumo ir tvarumo žingsnių.
Vyskupai galėtų inicijuoti kreipimąsi į LR Prezidentą, prašydami suteikti specialią Jubiliejaus amnestiją. Prisimenant Senojo Testamento jubiliejaus sampratą – pradėti dengti įsiskolinimus: kviesti institucijas, kurioms žmonės yra įsiskolinę, nurašyti skolas; paraginti Vyriausybę svarstyti apmokėti neturtingų žmonių beviltiškas skolas. Kviečiama parengti politikams, valdininkams, verslininkams skirtus komunikatus apie dalijimąsi ir dosnumą, teisingumą ir gailestingumą.
Tepasiekia 2025-ųjų Jubiliejaus Vilties piligrimystės žinia visus Bažnyčios Lietuvoje ir visuomenės sluoksnius!
