Dr. Violeta Vasiliauskienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė
Vis plačiau skamba tos pačios lyties asmenų santykių teisinio reguliavimo klausimas. Bandantiems pasakyti, kad tokios teisinės sąjungos neturi būti prilygintos šeimai, prikišama, jog jie diskriminuoja tos pačios lyties asmenis, pažeidžia jų teises, neleidžia mylėti, galiausiai prikabinama homofobų etiketė. Tuo pat metu girdime apie Seime siūlomą susitarimo dėl bendro gyvenimo projektą. Tad kas yra kas šioje diskusijoje?
Tos pačios lyties asmenų porų bendro gyvenimo klausimus padėtų spręsti susitarimo dėl bendro gyvenimo institutas, kuris būtų įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygoje „Prievolių teisė“ kaip jungtinės veiklos sutarties, įtvirtinančios tam tikrą bendrą veiklą, rūšis. Lietuvos teismams jau dabar tenka spręsti nemažai bylų, susijusių su kartu gyvenančių nesusituokusių vyro ir moters turto padalijimo klausimais, jiems nusprendus kartu nebegyventi, ir šias bylas teismai pagal Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus sprendžia vadovaudamiesi būtent jungtinės veiklos instituto normomis.
Tad ir šiuo projektu jungtinės veiklos sutarties nuostatos būtų papildytos taip, kad galėtų būti taikomos ir sutartį dėl bendro gyvenimo sudarantiems asmenims. Jais gali būti tos pačios lyties poros, tačiau šis institutas tiktų ir kitiems kartu gyvenantiems asmenims (pavyzdžiui, broliui ir seseriai, vienuoliams, tiesiog draugams).
Šiame įstatymo projekte yra numatyta, kad tokie kartu gyvenantys asmenys galėtų bendrai valdyti nekilnojamąjį turtą, nuomos klausimu būtų pripažįstami kaip kartu gyvenantys asmenys, būtų galima numatyti atstovavimą medicinos įstaigose. Svarbiausia, kad bendro gyvenimo institutas, suteikdamas teisinę apsaugą kartu gyvenantiems asmenims, nepakeistų šeimos sampratos ir šeimos statuso nesuteiktų tos pačios lyties asmenų poroms. Tai leistų išsaugoti šeimą kaip vyro ir moters sąjungą.
Ko siekiama siūlomu alternatyviu partnerystę įteisinančiu įstatymo projektu? Kad tos pačios lyties asmenų poros galėtų įregistruoti partnerystę, kuri iš esmės prilygtų susituokusių vyro ir moters šeiminėms teisėms, įskaitant teisę įsivaikinti ar pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo galimybe, taip pat naudotis visomis mokestinėmis ir kitokiomis paramos šeimoms priemonėmis. Taigi iš esmės šiais sprendimais siekiama šeimos sampratos Lietuvos teisėje keitimo.
O pagrindinės teisinės nuostatos, esminiai principai yra išdėstyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 38 straipsnis nurodo, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoką sudaro vyras ir moteris laisvu sutarimu, taip pat šeimos santykių atsiradimo pagrindai yra motinystė, tėvystė ir vaikystė. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama būtent vyro ir moters santuokos pagrindu arba atsiranda iš tėvų ir vaikų santykių. Kitokiais pagrindais atsirandantys santykiai (pvz., pagal įregistruotą partnerystę) neatitiktų šios sampratos, taigi, neatitiktų to, ką nustato mūsų Konstitucija.
Tokia nuostata Konstitucijoje įtvirtinta ne veltui. Šeima nėra darinys, kurį sukuria valstybė savo teisės normomis. Būtent vyro ir moters santuokos pagrindu kuriama šeima yra visuomenės pagrindas, nes natūraliai tokia sąjunga leidžia susilaukti naujų jos narių – vaikų. Tyrimai rodo, kad geriausia aplinka vaikui augti – jo biologinių tėvų, mamos ir tėčio, santuokos pagrindu sudaryta šeima. Statistika byloja, kad tos pačios lyties asmenų sąjungos yra daug nestabilesnės, patiria gerokai daugiau psichinės ir fizinės sveikatos rizikos. Tad akivaizdu, kad ir konstitucinės, ir moralinės normos, nurodančios, jog santuoką sudaro vyras ir moteris, sykiu atitinka visuomenės, o ypač – vaikų interesus.
Jei atsisakome vyro ir moters papildomumo principo kaip pagrindo šeimos santykiams, kodėl neturėtume žengti ir toliau? Šiomis dienomis spaudoje pasirodė pranešimai, kad trys vyrai buvo įregistruoti kaip vieno berniuko tėvai, nes Kalifornijoje priimti įstatymų pakeitimai leido įregistruoti tris tėvus. Kas toliau? Galime tik įsivaizduoti...
Ką mes, sąmoningi piliečiai, galime daryti? Pirmas žingsnis: turi būti girdimas mūsų balsas šiuo klausimu. Laisvos visuomenės institutas parengė peticiją, kurią galite pasirašyti laisvavisuomene.lt. O Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija parengė peticiją kitu opiu klausimu – prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, ją rasite nsta.lt. Jei pasirašysite patys ir paraginsite draugus – mūsų visų balsas bus svaresnis. Domėkimės, supraskime argumentus. Komunikuokime savo aplinkoje, žiniasklaidoje, argumentuotai (ir ne piktai) rašykime apie tai socialiniuose tinkluose.
Nebūkime abejingi! Rūpinkimės puoselėti savo šeimos darnius santykius, kad vaikai jaustųsi saugūs, mylimi ir laimingi!
