Tėvas Antanas Saulaitis SJ
www.synod.va nuotraukos
Spalio intencija: „Melskime, kad Bažnyčia ir toliau visokeriopai remtų sinodinį kelią kaip bendros atsakomybės ženklą ir skatintų kunigų, vienuolių bei pasauliečių įsitraukimą,
bendrystę ir misiją.“
Spalį Vatikane vyksta antroji XVI Vyskupų sinodo dalis. Nenuostabu, kad mėnesio maldos dėmesys skiriamas sutartiniam darbui, pastangoms mūsų Bažnyčioje vis ugdyti krikščioniškos bendruomenės ir atsakomybės dvasią.
Labai aiškus pavyzdėlis galėtų būti gimnazistų pamokėlės dalis – piešti simbolinį Bažnyčios vaizdą. Visai neseniai – krikščionijos amžiuje prieš 60 metų – mokiniai labiausiai Bažnyčią piešė trikampiu. Labai suprantama, viršūnėje popiežius, tada eilutė kardinolams, tada vyskupams, toliau kunigams ir vienuoliams, tada paprastiems tikintiesiems, o žemiausiame lygyje – vaikams. Labai svarbi buvo hierarchija – atsakomybės ir vaidmens sąranga, laipsniški dangiški bei žemiški privalumai.
Jau tada pasirodė viena kita atmaina. Buvo laivas su popiežiumi kapitonu ir visa krūva irkluotojų. Po kažkiek metų ryškiausiai vystėsi piešinėlis, vaizduojantis ratu stovinčius žmones (ir vaikus), o rato viduryje – Jėzus Kristus, nupieštas ženklu „Px“ ar kryželiu. Šiai kartai lengviau suprasti dėmesio kryptį – į Kristų, Bažnyčios prigimties, gyvenimo, veiklos ir skelbimo širdį.
Popiežius Pranciškus nesivaržo kalbėti apie savo imigrantės močiutės įtaką, kaip ir pirmojoje XVI Sinodo sesijoje prie kiekvieno stalelio sėdėjo bent viena moteris, svarstybų dalininkė. Čia visiems aišku, kiek paveikia kiekvieną mūsų tėvų bei senolių laikysena tikėjimo, Dievo, Bažnyčios, maldingumo, doros, dosnumo ir dėkingumo atžvilgiu ir veikla. Pasirodo, reikėtų ir prijungti parapinius kunigus, kurių vaidmuo neįkainojamas.
Kaip puiku, kiek šviesos, kai sklandžiai bendrauja ir bendradarbiauja sielovadoje, mokyme, tarnystėse visų luomų tikintieji, įnešdami dvasią, džiaugsmą, solidarumą, kūrybingą nuotaiką. Sinodinis reiškia kartu, drauge keliaujamas kelias iš tamsos į šviesą, iš nežinios, baimės ar abejonių į šviesą, teisingumą ir veiklų tikėjimą bendrijos labui ir žmonijos išganymui.
Suprantama, kad keliauti kartu nėra tik per renginius ar Sinodą, bet pats gyvenimo būdas, net mokymo ir mokymosi pobūdis švietime, atvirumas klausytis bei išgirsti šeimoje, ratelyje, draugijoje, kažkokiame komitete. Labai atmintinas Vilniuje yra devynių aukštų daugiabutis, kurio gyventojai Naujųjų metų naktį švenčia per visus aukštus – vaikučiai vienur, paaugliai kitur susispiečia, visi džiaugiasi namų šiluma. O daugybė didžiulių pastatų, sakoma, tokie, kur kaimynas kaimyno nepažįsta, nesuvokdami, kad kada nors reikės labai glaudžiai bendrauti angelų ir šventųjų draugėje.
