Diana ADOMAITIENĖ
Tęsiame balandžio Artumoje pradėtą pokalbį apie vaikų pornografiją internete. Tema trikdanti, ir apie ją kalbame ne dėl sensacijų, tačiau ieškodami sprendimo ir prevencijos, kad šeimos, auginančios vaikus, būtų apsaugotos nuo seksualinio smurto. Jis, pasirodo, gali mus pasiekti neįtikėtinai lengvai – vos keli spustelėjimai kompiuterio pele, ir ekraną užlieja vaiką gąsdinantys bei traumuojantys vaizdai.
Visai nenorime demonizuoti interneto – tai mūsų kasdienybė ir daugeliui pagrindinis informacijos šaltinis. Jame ir verslą kuriame, ir mokomės, ieškome informacijos, kaip išspręsti buities problemas, arba ilsimės, klausydami muzikos ar žiūrėdami internetinę televiziją. Tai puikus įrankis, kuriuo naudojasi ir popiežius Pranciškus. Gaila, kad jį naudoja ne tik gero siekiantys, bet ir nusikalsti linkę asmenys. Internetas yra pigus, patogus, greitas, ir jame gali būti visiškai anonimiškas, todėl čia paprasta platinti įvairias draudžiamas laikmenas, tarp jų – ir vaikų pornografijos vaizdus. Internetas tapo pagrindiniu vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų sklaidos šaltiniu visame pasaulyje.
Tėvai turėtų padėti vaikui atskirti, ką galima skelbti internete, o ko nevertėtų. Specialistai nuolat primena, kad labai svarbu kalbėtis su vaiku, jį išklausyti, skatinti dalytis savo jausmais. Tai geri ir teisingi patarimai. Tėvai, be jokios abejonės, atkreips dėmesį į specialistų rekomendacijas, kaip apsaugoti savo vaikus, tačiau koks valstybės vaidmuo saugant savo šalies mažuosius piliečius nuo įvairaus pobūdžio smurto?
Vaiko teisių apsaugą Lietuvoje valstybiniu lygmeniu užtikrina LR Seimas ir Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga; vyriausybiniu lygmeniu – Vyriausybė, įvairios ministerijos ir Policijos departamentas; savivaldos lygmeniu – miestų ir rajonų savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos. Bet kokios geros iniciatyvos gali būti teikiamos ir savivaldos ar nevyriausybinių organizacijų lygmeniu, bet reikalingus apsaugos įrankius Lietuvos teritorijoje gali įteisinti tik nacionaliniu lygmeniu priimti įstatymai.
Dar 2010 m. Europos Komisija (EK) siūlė visoje Europos Sąjungoje blokuoti tinklalapius, kuriuose yra vaikų pornografijos. Šis pasiūlymas (IP/10/379, MEMO/10/107) 2010 m. kovo 29 d. buvo teiktas Briuselyje, juo EK siekė griežtesnių sankcijų už seksualinę prievartą prieš vaikus, jų seksualinį išnaudojimą ir vaikų pornografiją: „Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų pašalinti tinklalapiai, kuriuose yra vaikų pornografijos arba per kuriuos ji platinama. Jeigu tokias interneto svetaines sunku pašalinti, valstybės narės bus įpareigotos užtikrinti, kad jos būtų blokuojamos, nes itin sunku pašalinti tokios medžiagos šaltinį, ypač jeigu svetainės yra už ES ribų.“ Tuometinė EK vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmström tvirtino, kad tai naudinga, interneto vartotojus apsaugoti galinti priemonė, kuri jau įdiegta Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos šalyse.
Paklausta apie vaikų pornografijos svetainių blokavimą Lietuvoje Kauno apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininkė Audronė Gecevičienė apgailestavo, kad mūsų šalyje tokie interneto puslapiai neblokuojami. Saugant vaikus nuo neigiamos informacijos, Lietuvoje galima naudotis tik Tėvų kontrolės (angl. parental controls) programine įranga.
Studijuodama Lietuvoje veikiančius dokumentus, tarp jų Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymus, daug aistrų viešojoje erdvėje sukėlusį LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą su šiais metais įsigaliojusiomis pataisomis, Europos Tarybos Konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo, JT Vaiko teisių konvenciją, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, prostitucijos ir pornografijos, atradau, kad teisinis informacijos turinio reguliavimas internetinėje erdvėje tarsi ir yra, bet, nepaisant to, įvairių formų smurtas prieš vaikus auga. Skaitydama 2011 m. gruodžio 13 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES, atrandu tai, ko ieškojau – įpareigojimą blokuoti pornografinio turinio internetinius puslapius! Šio dokumento 25 straipsnyje rašoma: „1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų skubiai pašalintos jų teritorijoje esančios tinklavietės, kuriose yra vaikų pornografijos arba per kurias ji platinama, ir stengtis, kad būtų pašalintos už jų teritorijos ribų pagrindiniuose kompiuteriuose esančios tokios tinklavietės. 2. Valstybės narės gali imtis priemonių, kad jų teritorijoje būtų blokuojama interneto naudotojų prieiga prie tinklaviečių, kuriose yra vaikų pornografijos arba per kurias ji platinama.“ Šios direktyvos 27 straipsnis įpareigoja direktyvą perkelti į nacionalinę teisę: „1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos, ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 18 d.“
Lietuva visateise Europos Sąjungos nare tapo 2004 m. gegužės 1 d. Žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms – tai pagrindinės ES vertybės, kurios privalomos ir Lietuvai. Minėta direktyva priimta 2011-iais, ją perkelti į nacionalinę teisę nurodyta iki 2013-ųjų pabaigos. Šiandien – 2017-ųjų pavasaris, o tokia svarbi prevencija neįgyvendinta. Kodėl?!
Kodėl Lietuvoje iki šiol neblokuojami pornografinio turinio internetiniai puslapiai? Ko trūksta? Laiko ar politinės valios? Tėvams tai ne retoriniai klausimai. Juos pateikiame ir valstybinėms institucijoms. Gavę jų atsakymus, supažindinsime ir Jus.
