Antanas SAULAITIS SJ
Kiekvieną mėnesį popiežius paskelbia, už ką prašo melstis visus pasaulio katalikus. Mūsų ištikimo bičiulio jėzuito tėvo Antano šiais metais paprašėme išsamiau pristatyti kasmėnesines popiežiaus intencijas, idant geriau jas supratę nuoširdžiau už tai ir melstumės. Tad kokia ir ką reiškia sausio intencija? Ir kokiu tikslu popiežius paskelbė Dievo Žodžio sekmadienį?
Kaip Dievas dalyvauja savo kūrinijos gyvenime? Atsakyti į klausimą galì lėtai ir kantriai gilindamasis į Šventąjį Raštą, o lygiagrečiai – ir į tūkstantmetę istoriją, kultūras, mokslus. Neseniai skaitėme Advento skaitinius, peržvelgiančius žmogaus ir Dievo pokalbį, bendradarbiavimą ir nedrąsą slėpinio akivaizdoje. Labai graži paskata – popiežiaus Pranciškaus įvestas Dievo Žodžio sekmadienis, kurį minėsime sausio 26 d. 2013 m. apklausos duomenys rodo, jog pusė Lietuvos katalikų skaitė ar skaito Bibliją namuose, ne tik klauso pamaldose ar išgirsta per Mažąją studiją, Vatikano ar Marijos radiją. Tebūnie šis minėjimas padrąsinimas ir paskatinimas įsigyti ir skaityti Šventąjį Raštą jums patogiu būdu.
Šį sausį popiežiaus Pranciškaus pasaulinis maldos tinklas kviečia melstis, „kad krikščionys ir tie, kurie išpažįsta kitas religijas, bei visi geros valios žmonės stiprintų pasaulyje taiką ir teisingumą“. Kaip sumaniai pasakyta – ne už taiką ir teisingumą, bet kad žmonės imtųsi už tai stoti. Tikėjimas reiškia daryti, stengtis, veikti, jungtis. Ši malda nukreipta į visuomenę, į viešąjį ir pilietišką gyvenimą – teisingumu grįstą taiką.
Biblijoje sutinkame kitatikių ir kitataučių, dalyvaujančių išrinktosios Senojo Įstatymo tautos susitikimuose su Dievu. Siras Naamanas atvyko į Jeruzalę ir pasveiko, ištikima anytai Ruta tampa Jėzaus pro-pro... močiute. Naujajame Įstatyme krikščionys gyvena tarp kitų tautų, genčių, tikėjimų. Mieste ir kaime, kaimynai ir šeimynos nariai būna kitos tradicijos, kitų pažiūrų, kito tikėjimo. Dievo karalystė yra kaip tinklas, pilnas visokiausių žuvų.
1986 m. popiežius Jonas Paulius II šv. Pranciškaus mieste – Asyžiuje – sukvietė pasaulio religijų lyderius į tarpreliginį maldos susitikimą. Labai vaizdinga to susitikimo nuotrauka – ten pat ir indėnas, pasipuošęs plunksnomis, izraelitas juoda skrybėle ir ilgoku švarku, baltai ar gelsvai apsijuosęs Rytų maldininkas, įvairių Bažnyčių atstovai, spalvinga apranga afrikietės ar kuklia žydraspalve uniforma apsirengusios vienuolės... Kasmet vykusiuose susitikimuose buvo meldžiamasi už visai žmonijai bendrus klausimus: Žemės globą, ekologiją, taiką, sugyvenimą, tikėjimą.
Maždaug prieš 40 metų pasaulio skautų vadovų kursuose šventėme Mišias gamtos apsuptyje. Kitų tradicijų krikščionys, žydai, geros valios asmenys pagarbiai dalyvavo pagal priimtus tokiais atvejais dėsnius. Ryto malda prie vėliavos būdavo pati geriausia – be žodžių. Vadovas tik tardavo: „Nulenkime galvas maldai.“ Visi kukliai, visa širdimi susitelkiame dėkojimui ir prašymui įvykdyti prisiimtą uždavinį – padėti jaunimui augti ir bręsti savo džiaugsmui ir kitų labui. Verslo, valdžios žmonės rengia Maldos pusryčius ar susitelkimą esant didelėms nelaimėms. Kariuomenės, ligoninių, universitetų kapelionai pasirūpina visais.
Čia proga prisiminti senus laikus, kai bent JAV buvo uždrausta kitoje bažnyčioje dalyvauti santuokoje, laidotuvėse, kalėdinėje ar kitoje šventėje, net priklausyti YMCA (Jaunimo krikščioniškam sąjūdžiui). Kultūringi žmonės visada žinojo, kad galima būti, pagarbiai stovėti ar sėdėti, neįsitraukiant į apeigas, liturgiją ir kt. Kai kurios tikinčiųjų bendruomenės neleidžia kitatikiams dalyvauti ar nepageidauja, kad šie liestųsi prie šventų jiems daiktų. Tačiau tikrai galime tikėti, kad visų tikėjimų žmonėms rūpi išlikti gyviems, dalytis, siekti santarvės šeimose ir už jų, taikos pasaulyje, švarios gamtos, sąžiningo verslo, dorų valdžių...
Dievo karalystė vyksta, kai Geroji Naujiena pasiekia vargdienius, o šie įgyvendindami Evangeliją širdimi ir rankomis ją skleidžia.
