Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Birželio intencija: „Melskimės už viso pasaulio šeimas, kad savo kasdieniame gyvenime jos įkūnytų ir patirtų besąlygišką meilę ir šventumą.“
Vieniša mama prie pietų stalo su savo keturiais pradinukais sūnumis. Atidus jos žvilgsnis meilingai suka ratą, kai vaikai tvarkingai valgo, smagiai kalbasi. Pradžios kukli maldelė duoda toną – pagarba ir padėka. Atsirėmusi į Dievo globą, moteris savo raudą pasisavino tiek, kad nekliudytų šeimai bendrauti, bręsti, „suvirškinti“ augančių berniukų išdaigas, klausimus ir iššūkius.
Trečiadienio vakaras – šeimos metas. Tėvai, vyresnioji duktė ir jaunesnysis sūnus pamainomis šeimai siūlo vakarienės valgiaraštį ir vakaro užsiėmimą. Jaunėlis: pica, o po to – namų kiemelyje vandens balionų karas. Eilinius balionėlius pripildo vandens, užriša, visi tinkamai apsirengę mėto vienas į kitą gaudydami ir apsitaškydami ne tik savo pačių, bet ir šuniuko džiaugsmui.
Kita šeimynėlė surado tinkamiausią būdą kintančiame šeimos pasaulyje laikytis – kiekvieną darbo dieną 20 val. vakaro susėda arbatos, dalijasi, kaip praėjo diena, aptaria namų ir kitus reikalus, džiaugiasi, liūdi, kovoja ir prisitaiko, svarsto elgesį, mokslo ir draugysčių iššūkius, būna ramiai kartu – pagal dienos bei savaitės uždavinius ir reikalus.
Nuo mažens tėvai pratina vaikus automobilyje pasidalyti. Po sekmadienio Mišių važiuodami namo pasikalba apie įspūdžius – dalyvių, pamokslėlio, giesmių, parapijos naujienų, nuogirdų. Jei namo keliauja pėsti, jau įpratę sustoti ledų ar kitai tam metų laikui tinkamai užkandėlei (tik ne silkių, nes sekmadienis).
Labai graži bendra tarnyba – kas kažkiek laiko Maisto banke padėti skirstyti ir sudėti surinktas prekes į krepšius asmenims bei šeimoms. Pasitaiko kaimynystėje galimybė prisidėti prie bendro projekto – sukalti inkilėlius, išvalyti parkelį ar patvorius, apravėti paminklą, kapinėse takelį išlyginti... Artėjant šventėms, pagalvoti apie liūdinčius ir vienišus – sveikinimų atvirukų nupiešti, rankdarbėlį, margutį ar savo darbo kalėdinį papuošalėlį padovanoti, užmirštą tetą ar kaimynus asmeniškai, nuotoliniu būdu, virtualiai pasveikinti, jei susitikti gyvai neįmanoma.
Prie tėtės ir mamos lovytės ar kitoje patogioje vietoje – šiuo metu skaitomos ir ateičiai numatytos knygos. Ant staliuko ar lentynoje –Artumos, Bitutės, Magnificat, Kelionės, Naujojo Židinio-Aidų ir kitų katalikiškų leidinių egzemplioriai. Garbingiausioje vietoje – šeimos Biblija. Prie vaikų lovos ir kambaryje – kryželis, šventas paveiksliukas, kitoks ženklelis.
Švelniais, neregimais būdais ir kasdienio tikėjimo bei pasitikėjimo ženklais grindžiamas keliukas, kuriuo jaunoji karta seka Viešpatį. O drauge eidama vyresnioji karta auga išmintimi ir malone.
