Prieš didžiąsias metų šventes skubame švarinti sielos sandėliukų ir namų, ruošiame dovanas, vaikai rašo laiškus Kalėdų Seneliui. Tačiau kaip šventes pasitiks negalintieji susirinkti prie bendro stalo – praradusieji artimuosius, emigravusieji į tolimas šalis?
Kažkas, kaip pandemijos metu, sveikins vienas kitą per ekraną. Kažkas galės tik trumpai pasimatyti ne namie ir stebint apsaugai, bet vis dėlto – susitikti. Su viltimi, kad gal jau kitais, o gal dar kitais metais viskas bus kitaip.
„Nuteistųjų artimieji – tai nematomos nusikaltimo aukos. Nebuvo pokalbio ar susitikimo su nuteistojo artimuoju, kuris nebūtų palietęs kažkurios mano dalies – kaip mamos, dukros, žmonos, sesers, kaip žmogaus“, – sako Kauno arkivyskupijos Carito Nuteistųjų integracijos programos vadovė Renata Dubauskė, su kuria kalbėjomės apie naują Carito veiklos kryptį ir kaip sumažinti nuteistųjų artimųjų atskirtį bei skausmą.
Kaip atpažinote poreikį padėti nuteistųjų artimiesiems?
Kauno arkivyskupijos Caritas beveik du dešimtmečius teikia sielovadinę ir socialinę pagalbą nuteistiesiems įkalinimo įstaigose ir grįžusiems į laisvę. Nuo 2021 metų socialinė pagalba teikiama remiantis iš pataisos įstaigų paleidžiamų asmenų socialinės integracijos įgyvendinimo tvarkos aprašu.
Įgyvendinant antrąjį nuteistųjų socialinės integracijos etapą į mūsų veiklos akiratį pateko ir jų artimieji. Paskambinus pasiteirauti dėl artimojo galimybės sugrįžti gyventi nurodytu adresu, pokalbiai su mamomis, tėčiais, žmonomis, gyvenimo draugėmis, seserimis ir broliais, dukromis labai ilgai užsitęsdavo. Patyrėme, kad artimojo įkalinimas stipriai paliečia jo artimuosius, kad ryšio išsaugojimas šioje nelengvoje situacijoje yra abipusiškai svarbus.
Pamatėme, kad tie laisvės atėmimo bausmes atliekantys žmonės, kurie išsaugo ryšius su šeimomis, kitaip atlieka ir pačią bausmę – stengiasi greičiau išeiti į laisvę. Pradėjome ieškoti informacijos ir užsienio šalių patirčių. Atradome, kad nuteistųjų artimiesiems, kaip socialiai pažeidžiamai grupei, pagalba teikiama dešimtmečiais. Taip atėjo padrąsinimas imtis veiksmų bei pradėtas projektas – „Nuteistųjų artimieji – įgalinimo link“.
Užsiminėte apie artimųjų įtaką nuteistiesiems. Ar galima ją pamatuoti? Ir kaip pačius artimuosius paliečia šeimos nario nusikaltimas ir bausmė?
Išties į nuteistųjų artimuosius dažnai atkreipiamas dėmesys dėl galimo jų vaidmens mažinant pakartotinį nusikalstamumą. Tyrimų duomenys rodo, kad nuteistųjų, kuriuos laisvės atėmimo bausmės metu lanko šeimos nariai, pakartotinio nusikalstamumo tikimybė yra 39 proc. mažesnė, nei tų, kurių šeimos nariai nelanko. Tačiau bendraudami su pačiais nuteistųjų artimaisiais, vis giliau suvokdami jų problemas, atpažinome, kaip stipriai paliečia artimojo įkalinimas ir kokie yra jo padariniai. Artimieji – tai nematomos nusikaltimo aukos.
Įkalinimo paliestų šeimų nariai yra „pasislėpusi“ visuomenės grupė, nes informacija apie juos nerenkama, o už pagalbos teikimą šiai grupei neatsakinga nė viena valstybinė institucija ar tarnyba. Todėl labai sunku pasakyti, kiek šeimų ir jos narių Lietuvoje patiria įkalinimo bausmės pasekmes.
Kaip Caritas padeda nuteistųjų artimiesiems?
Pagalba nuteistųjų artimiesiems – tai naujai kuriama paslauga Lietuvoje. Įgyvendinant projektą buvo siekiama geriau pažinti šią pažeidžiamą grupę, paskatinti pripažinimą, suprasti jos poreikius bei teikti juos atliepiančią pagalbą.
Nuteistųjų artimiesiems padedame rasti atsakymus į rūpimus klausimus apie įkalinimo įstaigų sistemą; išklausome ir suteikiame emocinį palaikymą jiems tinkamu būdu – susitikdami gyvai, telefonu ar el. laiškais; konsultuojame, kaip kalbėtis su vaikais apie esamą situaciją; suteikiame informacijos ir tarpininkaujame, gaunant socialines paslaugas; padedame pasirengti laisvės atėmimo bausmę atlikusio artimojo sugrįžimui.
Tikėjomės, kad pavyks suburti nuteistųjų artimųjų savitarpio pagalbos grupes su psichologo palydėjimu, tačiau susidūrėme su dideliu šios socialinės grupės uždarumu.
Dabar organizuojame nuotolinius seminarus nuteistųjų artimiesiems temomis „Nepripažinta netektis – gyvas, bet nubaustas“, „Kaip likti kartu, kai taip nelengva...“
Panevėžio ir Alytaus kalėjimuose organizavome Šeimų dienas, tad esantys nelaisvėje ir jų šeimų nariai toje pačioje aplinkoje galėjo patirti kitokį pabuvimą kartu, pabendrauti, pažaisti su vaikais.
Vykome į susitikimus su bendruomenėmis kalbėtis apie pagalbos poreikį nuteistųjų artimiesiems. Jautrinome ir aktyvinome jas kaip galimas paramos teikėjas savo aplinkoje esančiai socialiai pažeidžiamai grupei.
Įgyvendinant projektą įgyta praktine patirtimi dalijamės mokymuose, skirtuose įvairių sričių specialistams, galintiems prisidėti prie įkalinimo padarinių mažinimo šeimai ir jos nariams.
Ką išgyvena bausmės šešėlyje atsidūręs nuteistojo artimasis – mama, brolis, sutuoktinis, vaikas?
Apibendrintai tariant, nuteistųjų artimieji patiria psichologinį emocinį krūvį (šoką, baimę, netektį, kaltę, nežinią ir pan.); šeimos santykių krizių (neretai išyra šeimos, nutraukiamas vaikų bendravimas su nuteistuoju ir pan.); finansinių sunkumų(netenka maitintojo ar patys turi siųsti paramą nuteistajam); stigmatizuojantį, į atsiskyrimą bei atribojimą stumiantį visuomenės požiūrį bei kitų iššūkių.
Kiekviena šeima unikali, skirtingus žmones skirtingai paveikia šeimos nario įkalinimas. Tai gali priklausyti ir nuo padaryto nusikaltimo rūšies, bausmės trukmės, šeimos struktūros ir santykių kokybės iki įkalinimo, šeimos turimų išteklių (finansinių, socialinės paramos, asmeninių santykių ir pan.) įveikiant įkalinimo pasekmes.
Taip pat svarbu suprasti, kad įkalinimo pasekmės šeimai gali tęstis metų metus ne tik tuomet, kai artimasis yra įkalinimo įstaigoje, bet ir jam grįžus į laisvę.
Skausmingai įkalinimo bausmės padariniai paliečia ir pačius silpniausius šeimos narius – vaikus. Kaip ir kiti artimieji, vaikai teisingumo sistemoje yra nematomi ir negauna reikiamos pagalbos švietimo, sveikatos, socialinės paramos ir kitose srityse.
Gal galite pasidalyti konkrečiais pavyzdžiais?
Saugodama šių žmonių grupes, pasidalysiu tik asmeniniu išgyvenimu vykdant šį projektą.
Mane palietė nuteistųjų žmonų tvirtumas, kai jos metų metus laukia savo vyrų, vienos nešdamos kasdienybės naštą ant savo pečių, ir drauge jų trapumas ir baimė, kad gali viso to nebepakelti… Mamos, kurios laukia grįžtančių sūnų, vis dar ieškodamos to „x faktoriaus“, kodėl taip nutiko, kaltindamos save, atsiskirdamos, slėpdamos tai nuo kolegų ir kaimynų… Sesuo, kuri myli ir rodo tikėjimą savo brolio ateitimi, kviesdama jį būti sūnelio krikštatėviu. Dukra, gyvenanti užsienyje ir jau kelerius metus nuomojanti butą, į kurį po bausmės atlikimo grįš gyventi jos tėtis...
Turbūt nebuvo pokalbio, susitikimo, kuris nebūtų palietęs kažkurios mano dalies: kaip mamos, dukros, žmonos, sesers, kaip žmogaus…
Kaip visuomenė, mes, galėtume prisidėti prie žmogaus klaidos – nusikaltimo – padarytų žaizdų gydymo tiek nukentėjusiems, tiek nuteistųjų artimiesiems?
Kiekvieno iš mūsų kaip žmogaus, juo labiau tikinčio, atsakomybė –pastebėti šalia esantį, kuriam sunku. Svarbu laikytis esminio principo, kad nei nusikaltimo aukos, nei nusikaltusiojo artimieji nekalti dėl paties nusikaltimo. Visuomenės interesas – griauti stereotipus, tapti labiau priimantiems ir padedantiems, nes pagalba nuteistųjų artimiesiems – kelias į saugesnę mūsų pačių aplinką. O kur dar džiaugsmas padėti kitam, plėsti savo asmenines ribas ir auginti meilę artimui.
Esate laukiami:
Kauno arkivyskupijos Carite,
Papilio g. 5. Nuteistųjų integracijos programa,
tel. +370 638 68 206, el. paštas caritas@bausmesseselyje.lt
Vilniaus arkivyskupijos Carite,
Didžioji g. 5. Nuteistųjų konsultavimo centras,
tel. +370 646 01 342, el. paštas nkc@vilnius.caritas.lt
Daugiau informacijos bausmesseselyje.lt
