Zita VASILIAUSKAITĖ
Visi norime džiaugsmo ir vidinės ramybės. Deja, sunkumai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Maža to, pasitenkinimas gyvenimu ir priklauso nuo to, ar sprendžiame problemas ir kaip jas sprendžiame. Kurdamas žmogų Dievas padovanojo jam ir savo kūrybiškumo dovaną.
Kam reikalingas kūrybiškumas?
Dažnai įsivaizduojame, jog kūrybiškumas būdingas tik tiems, kurie savo profesinę veiklą susiejo su menu, mokslu, atradimais. Tačiau kūrybiškumas būdingas mums visiems, tai – neįkainojama dovana. Bet kasdienybėje tik kai kurie žmonės sugeba kūrybiškai spręsti problemas. Vieni moka skaniai pavaišinti netikėtai užgriuvusius svečius, kiti skoningai rengiasi tam išleisdami visai mažai pinigų, treti sugeba sutaisyti ar sukurti mechanizmą, gelbstintį buityje (apie juos sakoma, jog turi auksines rankas) ir pan. Tad kūrybiškumas naudingas ne tik užsiimant kūrybine veikla, bet ir sprendžiant įvairius gyvenimo sunkumus. Kartais atrodo, kad jiems įveikti pakanka sukauptos patirties. Kartais taip ir būna, tik toli gražu ne visada. Juk gyvenime visi einame nepramintu keliu ir aklai naudotis patirtimi negalime, o ir neverta. Kiekviena situacija, nežiūrint jos išorinio panašumo, yra unikali, kaip ir mes patys toje situacijoje jau būname kitokie. Vieni esame linkę nepaisyti to skirtingumo ir naudojamės įprastais problemų sprendimo būdais, dažniausiai likdami nepatenkinti pasiektu rezultatu. Guodžiamės, kad „padariau viską, ką galėjau“, o „gyvenimas man neteisingas“. Taip mąstantieji susitaiko su nesėkme ir kenčia. Mūsų aplinkoje tokių tikrai nemažai, gal todėl tiek daug žmonių yra nepatenkinti ir nelaimingi. Tačiau kitiems sunkumai neatrodo neįveikiama kliūtis – jie suvokia juos kaip iššūkį ir yra pasirengę vertai jį priimti. Apie tokius žmones ir pasvarstysime vildamiesi iš jų pasimokyti.
Kūrybiška asmenybė
Psichologijoje vyrauja supratimas, kad kiekvienas žmogus yra kūrybiškas. Kūrybiškumas – tai nuostabi dovana, padedanti žmonijai siekti technologijų pažangos (beje, ir atžangos, jei netinkamai naudojama), spręsti įvairius socialinius iššūkius, kovoti su sveikatos sutrikimais ir t. t. O ir kasdienybėje kūrybiškumas padeda įveikti tiek buitinius sunkumus, tiek tarpusavio santykių ar asmenines problemas. Kita vertus, ne visi žino ar bent įtaria, kad turi tokią dovaną. Tuomet šia dovana ir nesinaudoja. Beje, dažnai kūrybiškumu naudotis trukdo asmeninės savybės, kurios yra ugdomos (tai svarbu žinoti tėvams ir mokytojams). Pažvelgsime į tai įdėmiau, išskirdami svarbiausias kūrybiškos asmenybės savybes.
Atkaklumas ieškant sprendimų. Toks žmogus yra nusiteikęs negailėti laiko ir pastangų siekdamas norimo rezultato. Jis žino, kad tai ne visada lengva ir paprasta, tačiau kito kelio tiesiog nemato. Jam į galvą neateina, kad, dar nepabandęs įveikti kilusių sunkumų, galėtų su jais taikstytis. Maža to, kūrybiška asmenybė svajones sugeba paversti tikslais. Ji nelaukia „palankaus vėjo“, bet pati stengiasi kurtis palankias aplinkybes svajonėms išsipildyti. Jos gyvenimo moto: „Jei kiti gali, kodėl aš turėčiau negalėti?“
Atvirumas naujai patirčiai. Toks žmogus neignoruoja sunkumų, nesislepia savo kiaute, ramindamas save, kad viskas savaime išsispręs. Jis ieško naujos informacijos, klausia panašią patirtį turėjusių žmonių nuomonės, pats svarsto, ką galėtų pabandyti padaryti, kad problema būtų išspręsta. Naujas požiūris, naujas situacijos matymas yra visada susijęs su rizika suklysti. Ir tada jau nebus ko kaltinti, tik patį save. Bet kūrybiškos asmenybės nebijo rizikuoti, nes žino, kad net ir klysdamos įgis naujos patirties ir išminties.
Pasitikėjimas savimi. Kūrybiška asmenybė jaučiasi turinti jėgų, sumanumo ir stiprybės siekti norimo rezultato. Tai nereiškia, kad yra užtikrinta sėkme. Ne, juolab kad žino, jog kai kada buvo suklydusi, ne visada pasiekė norimą rezultatą. Bet negatyvi patirtis jos nesukausto, ji nepasiduoda neveiklumui ir nesėkmės baimei. Toks žmogus nesibaimina dėl to, ką kiti apie jį pagalvos, t. y. jis nebijo išsiskirti iš minios. Tai drąsus, save gerbiantis ir savimi tikintis žmogus. Jis žino, kad nemaža dalimi pirmiausia pats yra atsakingas už savo gyvenimo kokybę.
Nestereotipinis mąstymas. Mūsų aplinkoje kai kurie turi išankstinę nuomonę apie bet kokius reiškinius ar žmones. Pvz., teigia, kad dabar teisybės nerasi. Bet yra tokių, kurie jos ieško ir randa; pastarieji nesilaiko išankstinės nuomonės, kad situacija beviltiška, kad nieko joje negalima padaryti, bet stengiasi lanksčiai ir naujai į ją pažvelgti. Jie sugeba naudotis įvairiausia informacija ir ją nestandartiškai taikyti savo problemoms spręsti. Klasikinis pavyzdys: Pirmojo pasaulinio karo metais šeimos vyras buvo pašauktas į kariuomenę. Po kiek laiko žmona laiške skundžiasi, kad nėra kam sukasti daržo. Netrukus ją pasiekia vyro laiškas su maldavimu neliesti daržo, nes jame esą užkasti slėpti ginklai. Greitai vyras gauna iš žmonos laišką, kuriame ši praneša, kad pas juos atvyko būrelis kareivių ir nieko nesakę visą daržą perkasė skersai ir išilgai. Nustebusi klausia, ką jai dabar daryti. Vyras, žinodamas, kad visi laiškai yra cenzūruojami ir kad jo darže buvo ieškoma neva paslėptų ginklų, atsako žmonai, kad dabar ji galinti ramiai apsodinti sukastą daržą. Kūrybiškas žmogus ne tik sugeba sėkmingai įveikti sunkumus, bet ir įžvelgia juose gyvenimo įvairovę, kuri trikdo apsipratimo nuobodulį ir padeda jausti gyvenimo skonį.
Kaip kūrybiškai ieškoti išeities?
Atpažinti ir pripažinti problemą. Pasistenkite ją, kaip tik galite konkrečiau, įvardinti. Pvz., „Man trūksta pinigų automobilio remontui, vadinasi, aš turiu galvoti, kaip jų prasimanyti.“ Kai kurie žmonės labai pasiduoda pesimizmui ir iš anksto netiki sėkme. Tada jie savo kūrybinį potencialą nukreipia klaidinga kryptimi, dažniausiai saviapgaulei. Toks žmogus pradeda įtikinėti save, kad gali apsieiti ir be automobilio, kad galbūt taip net geriau. Labai svarbu išdrįsti sau pasakyti tiesą – neišsprendus tos problemos, mano gyvenimas komplikuosis: aš prarasiu judėjimo laisvę, sugaišiu daugiau laiko kelionėje, negalėsiu pagelbėti artimiesiems juos pavėžėdamas ir t. t. Vadinasi, man tikrai kuo skubiau reikia automobilio.
Sutelkti savo intelektą ir ieškoti išeities. Tiesiog prisėskite ir gerai pasvarstykite, kokie sprendimo variantai galimi. Labai tinka juos susirašyti, nebijoti pasižymėti, atrodytų, visai neįtikėtinų būdų. Paskui tą sąrašą papildykite, nes minčių kils įvairiose situacijoje, pvz., dirbant, valgant, snaudžiant ir pan. Nebijokite tai aptarti su artimaisiais, pažįstamais, turėjusiais panašių bėdų, kurie taip pat gali pasiūlyti gerų idėjų.
Pradėti veikti. Bandykite visus variantus – skambinkite ir teiraukitės dėl papildomo darbo, kreipkitės į tuos, kurie gal galėtų kažkuriam laikui paskolinti trūkstamą pinigų sumą, ieškokite pigesnio ir t. t. Neatidėliokite sprendimo. Kuo labiau jūs būsite suinteresuotas skubiai išspręsti problemą, tuo geriau darbuosis protas ir kils vis daugiau vertingų idėjų.
Nenuleisti rankų. Neeikvokite protinės energijos nusivylimui, kurdami teorijas apie žmonių savanaudiškumą, nesupratingumą, gal net nedėkingumą (juk gali pasitaikyti, kad tas, kuriam jūs kažkada padėjote, šiandien atsisakė pagelbėti jums). Jūsų tikslas – įveikti iššūkį.
Išspęsti problemą – sukaupti patirties. Apmąstykite, ką naujo patyrėte ir sužinojote apie save ir kitus. Juk kartais tikrai galime pasijuokti iš savęs, prisimindami, kaip elgėmės ieškodami išeities. Juokitės švelniai, nesmerkite savęs. Dažnai ieškant geriausio sprendimo, klaidos ir nesėkmės neišvengiamos. Jos yra ne mūsų kvailumo, o perteklinio sumanumo rezultatas.
Kūrybingi Dievo kūriniai
Kūrybišku žvilgsniu pažvelgę į Šventąjį Raštą, jame rasime daug įkvepiančių pavyzdžių, jau nekalbant apie patį Jėzų, kuris tam metui neįprastai gydė, vartė prekeivių stalus šventykloje, sprendė, kaip gelbėti nusidėjėlę nuo užmėtymo akmenimis ir t. t. O ir patys izraelitai buvo kūrybiški – tai stogą atplėšė ir per jį nuleido ligonį, kad būtų pagydytas, tai į medį įsiropštė, kad pamatytų pro šalį einantį Jėzų, tai aklasis šaukėsi pagalbos, nepaisydamas aplinkinių draudimų...
Daugelis esame patyrę, kad kai maldoje prašėme pagalbos, jos sulaukėme pačiu netikėčiausiu būdu. Taigi ir Dievas, būdamas absoliučiai kūrybiškas, moko mus to paties. Kartais kai kurie žmonės atrodo kaip tie tamsūs, vargstantys visiškai nederlingos žemės gyventojai. Kartą užklydusiam pas juos keliautojui vietiniai skundėsi, kad neturi, kuo jo pamaitinti, nes ir patys badauja. Tačiau išvykstantis svečias atkreipė dėmesį į akmenis, kurie buvo nusėję jų laukus. Pakėlęs vieną akmenį jis pamatė, kad tai – nenušlifuoti brangakmeniai. Tiesiog vietiniai nežinojo, greta kokių turtų jie gyvena ir skursta. Taip daugelis žmonių, būdami kūrybingi ir savyje nešiojantys neįkainojamą dovaną, liūdi, pyksta ant gyvenimo ir yra labai nelaimingi.
Jei atidžiau pasižiūrėtume į savo galimybes, atrastume didžiulį kūrybiškumo potencialą. O jei dar išdrįstume juo dažniau naudotis savo kasdienoje, mums atsivertų ne tik daugiau galimybių sėkmingiau įveikti sunkumus. Svarbiausia – taptume žmonėmis, turinčiais apsčiau gyvenimo, nes naudojamas kūrybiškumas jau pats savaime teiktų džiaugsmo, be to, pasijustume daug laimingesni ir dėkingesni už gyvenimo dovaną.
