Tėvas Antanas SAULAITIS SJ
Sėdime prie laužo dainuodami poeto eiles „<...> lietuviai barzdočiai dūmoja; / galanda kirvius, / kalavijus aštrius“. Kalavijas – labai aišku, o kad kirvis, kuriuo nuo amžių skaldėme malkas ir prakurą, būtų žiaurus, neatėjo į galvą iki Šv. Baltramiejaus mugės Vilniuje, kai šarvuotas viduramžių riteris su kukliu pėstininku rodė kariško kirvio galybę skydui nublokšti, šarvų jautriai vietai prakirsti.
Pasirodo, viskas turi savo antrą pusę ar reikšmę. Dinamitas išrastas kalnų kasykloms, lėktuvas skubiai nugabena, kur reikia, automobilis patogiai nukeliauja, o iškreipti bombarduoja, apšaudo, sutraiško. Žiūronai, televizorius, filmavimai, radijas – puikūs išradimai, tačiau smarkiai pritaikomi kitiems sekti, žmogaus teisėms sumalti. Popiežiui Pranciškui, kaip ir geriems tėvams, šeimoms, vadybininkams ir kitiems padoriems žmonėms, rūpi, kad jau pagaminti ar dar būsiantys išrasti prietaisai, priemonės, lengvatos padėtų, keltų, stiprintų, mokytų, linksmintų, gydytų...
Kalėdodami ar kitomis progomis lankydami šeimas, kunigai atsineša švęsto vandens ir šeimos padedami šventina namus įprastais ir savais gyventojų, mažų ir didelių, žodžiais. Šventiname laukus ir savo gėlytes prie namų ar kambaryje – visa, kas gyva. Jau seniai, nuo išradimo, šlakstėme automobilius, kad saugiai vairuotų, motociklus – kad neišvirstų, meškiuką ligoniukei – kad paguostų. Nauja parduotuvė, šeimos įsteigtas restoranėlis, bažnyčioje nauji ar atnaujinti vargonai. Vietos ir priemonės, reikmenys ir įrankiai.
Neatsilieka moderniausia įranga, nuo kurios vis labiau esame priklausomi (kaip seniau būdavo radijo stotys ar siųstuvai, vėjo sparnai elektrai gaminti), yra tokios susisiekimo priemonės kaip telefonai, kompiuterinė įranga, dar būsimi dirbtinio intelekto įrengimai. Visi gali nešti naudą, viską galima piktam panaudoti. Kaip miela įsijungti radiją ir giesmių ar muzikos išgirsti, įjungti maldas, kol tvarkai namus, ar paleisti kompiuterį, kad toliau melstųsi, kaip bažnyčioje uždegta ir palikta žvakė, ištikimiau už žmogų savo šventą uždavinį net iki mirties atliekanti.
Pandemijos laikai parodė, kaip svarbu, kad kuo daugiau būtų prietaisų, kad jie pasiektų tolimas vietas, išbarstytus mokinius, jaunimą, smulkųjį verslą, ryšio centrus. Ir vis ta jautri vieta, didelis rūpestis, kad seni bei naujausi dirbtinio intelekto ir robotikos išradimai ugdytų bei palaikytų žmogaus, žmonių teises, pagarbą, nebūtų panaudoti joms sutramdyti ir žmonijai kenkti, žmogaus sąžinei ir atsakomybei iškreipti. Yra ko drauge melsti.
