Autobusiuke, parapijos automobilių aikštelėje, iškylauja 4,5 ir 2,5 metų vaikai. Priekinėje sėdynėje mama maitina kūdikį ir „gaudo“ pamokslą per automobilio radiją. Orams atvėsus, šeima grįžo prie pamaldų internetu. Kąišgyvena šeimos šiuo nelengvu metu, JAV jėzuitų žurnale America dalijasi Kerry WEBER, redaktorė ir šeimos mama.
Ji prisimena pirmąją nuotolinių pamaldų patirtį šeimoje. Vaikai sėdėjo, ramiai spalvindami ir vartydami knygas, o Mišių žodžiai pleveno virš jų. Abu su vyru, išgelbėti nuo reikalo bažnyčioje gainioti vaikus ar spausti juos glėbyje, iš tikrųjų net skaitinius išgirdo. Ir pagalvojo: galėtų prie šito priprasti.
Nors, pasirodo, negalėjo. „Man širdis plyšta. Ilgiuosi Eucharistijos. Ilgiuosi žmonių. Ilgiuosi visu kūnu fiziškai čia ateiti, nors kartais ir nebūdavau labai uoli“, – sako Kerry ir tikisi, kad grįš į parapiją. Tačiau nerimauja, kad vaikai neatsimins, kur sugrįžta. Kad nutols nuo bendruomenės, negalėdami jos patirti.
Pasak Kerry, vaikai Mišiose nerimdavo, bet juos visada kas nors sudomindavo. Spalvoti vitražai, švęstas vanduo, Komunijos procesija, draugiškas klebonas bei diakonas, kurie pamojuodavo. Vaikelis suole priešais, vaikiškos knygelės bažnyčios gale ir didžiulė krikštykla.
Dabartinė pamaldų erdvė ne tokia guodžianti. Šeima švenčia Mišias tarp skalbinių krūvos svetainėje, kol vaikai žaidžia kaladėlėmis ir nekreipia dėmesio į prašymus pabūti ramiai nors keletą minučių. Neretai Mišios baigiasi šūkavimais ir riksmais.
Šeima ieškojo draugų ir kolegų pagalbos, šie guodė ir mokė, kaip elgtis. Kas šiuo laiku padėtų judėti pirmyn tikėjimo kelyje?
Nenaudoti prievartos. Mišios internetu retai patraukia vaikų dėmesį. Svarbiau, kad vaikai matytų mus besidžiaugiančius Mišiomis, negu kad per jas ištisai sėdėtų. Vienos mamos dukros stebi Mišias ateidamos ir išeidamos iš kambario, bet ji neskubina, kad tai netaptų bausme ar našta.
Įtraukti mėgstamas Mišių dalis. Uždekite žvakutes vakarienei. Skaitykite Šventąjį Raštą. Pasidalykite ramybės palinkėjimu. Pagiedokite, jei vaikams patinka. Vaikai Mišiose atpažins šiuos kitomis progomis išgyventus dalykus.
Apimti Visuotinę Bažnyčią. Mišios internetu gali būti proga patirti pamaldų įvairovę pasaulio bažnyčiose. Viena mama su dukromis jau matė savo tėvą diakoną, sakantį pamokslą internetu. Taip pat ji parodė dukroms Mišias bažnyčioje, kurią lankė kaip jėzuitų savanorė.
Tikėjimą patirti. Pasikalbėjimai prie stalo gali savaime tapti vieta pasidalyti apie tikėjimą. Kerry kolegės šeima pasinaudojo Advento kalendoriumi aptarti Šventajam Raštui, ir jie kas vakarą įprato skaityti jo pasakojimus. Pasikeitimas kalbama malda prie stalo ir pasidalijimas apie smagiausią nutikimą padeda atpažinti gausias kiekvienos dienos malones.
Rasti prasmę sumaištyje. Sklandus vyresnių vaikų ir jaunų suaugusiųjų įtraukimas į pasikalbėjimą apie tikėjimą pradedamas nuo to, apie ką jie galvoja, kas jiems prasminga. Jiems svarbus priklausymo bendruomenei jausmas, malonūs ryšiai su suaugusiaisiais, kai jauni žmonės jaučiasi matomi ir girdimi. Nereikia siekti jiems duoti greitų atsakymų, bet tikrai klausytis.
Užverti zoom’ą. Svarbu nepamiršti „kūniškų“ bendruomeninių pamaldų ir stiprintis ateičiai po kelių mėnesių. Svarbu ugdyti ryšį su Dievu ir bendros maldos ryšį namuose. Ar gebame vaikams perduoti, kaip laukiame dienos, kai galėsime bendruomenėje švęsti Eucharistiją? Jiems svarbu matyti tėvų viltį. Tėvams svarbu prisiminti vilties šaltinį.
Puoselėti bendravimą. Parapijos siūlo būdų, kaip bendrauti. Pvz., klebonas pasiūlo internete gyvo garso koncertus su giesmėmis ir dalijimąsi tikėjimu feisbuke. Parapijos katechetė, perkėlusi ugdymą į internetą, nuolatos susisiekia su šeimomis, nes svarbiausia yra palaikyti ryšius.
Kerry prisimena, kaip parapijos automobilių aikštelėje buvo siūlomi pietūs išsinešti, renkant lėšas bažnyčiai. Ji sako: „Jaučiau dėkingumą žmonėms, paruošusiems ir atvežusiems maisto, bei solidarumą su kitomis šeimomis prie to paties valgio savo namuose. Jaučiau didį dėkingumą vyrams ir moterims, dirbantiems ir nepavargstantiems, kad daugybė parapijų išsilaikytų sunkiais laikais. Ir laukiu tos dienos, kai mes visi galėsime vėl susiburti prie to paties stalo.“
