Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė. (Ps 16, 11)

2023 m. spalis 10
Kronika

Mokytojas – pašaukimas ar diagnozė?

2023-10-05 | Ieva Urbonaitė
artuma202310_rs-10.jpg

Artėjant Mokytojo dienai skirtingų kartų karitietės dalijosi apie mokytojo pašaukimą, kas sieja pedagoginį darbą ir savanorystę Carite, prisimindamos mokytojus – autoritetus.

Specialioji pedagogė-logopedė Lilija Ašmontienė iš Mažeikių prieš dvidešimt metų paėmė globoti penkis paauglius vaikus. Iššūkiai suvedė su Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos Carito vadove, kuri ir pakvietė savanoriauti.

Kotryna Juškaitė išRaguvos–trečios kartos karitietė, etnomuzikologė, muzikos mokytoja.Jai vos 23-eji, o savanorystės Carite stažas siekia 18 metų! Per karantiną ji subūrė folkloro dainininkių grupę Trys kartos,kurioje dainuoja su močiute Ona – nuo pat organizacijos atkūrimo atstovaujančia Raguvos Caritui Panevėžio vyskupijoje, ir mama Kristina – Raguvos kultūros centro vadove.

Kaišiadorių vyskupijos Carito reikalų vedėja Gražina Civilkienė dirbo laborante Žiežmarių sodininkystės ūkyje, tačiau Nepriklausomybės pradžioje buvo pakviesta katalikų tikybos mokyti vaikus. Šį darbą dirbo 30 metų.

Klaipėdos universiteto studentė, ikimokyklinukų mokytoja Kamilė Jonaitytė iš Kuršėnų Carito veiklą sekė socialiniuose tinkluose, o į savanorystę įsitraukė tik šią vasarą. Kaip pavyksta viską suderinti ir ką mano apie mokytojo pašaukimą – jos ir kitų pašnekovių atsakymuose į klausimus.

Mokytojas tai...

artuma202310_rs-10-lilija.jpgLilija Ašmontienė Lilija: Žmogus, kuris atveria vartus į žinių pasaulį. Iš pradžių veda už rankutės, o paskui eina šalia.

Gražina: Ne tik dalyko dėstytojas, tai– patarėjas, gyvenimo tiesų liudytojas.

Kamilė: Visų pirma duodanti, o tik po to imanti profesija.

Didžiausia mokytojo sėkmė

Lilija: Kai iš, atrodo, netikusio vaikelio išauga geras žmogus. Nesvarbu, kokio išsilavinimo; svarbiausia, jog gerus darbus daro.

Kotryna: Man sėkmė būtų ne tik išmokyti vaikus savo dalyko, bet ir įskiepyti meilę lietuvių liaudies tradicinei muzikai.

Gražina: Gebėjimas būti žmogumi, draugu, patarėju, (iš)klausytoju, o ne tik žinios, kurias turi perduoti jaunam žmogui.

Kamilė: Kai vaikai tave prisimena, nors jau nebesėdi tavo klasėje.

Didžiausia mokytojo nesėkmė

Lilija: Kai mokinys padaro sunkų nusikaltimą. Dedi viltis, stengiesi, lipdai, o ima ir užmuša žmogų dėl laikrodžio. Vadinasi, kažko nepadarėme, kažką pražiūrėjom, kažko neįdėjom...

artuma202310_rs-10-kotryna.jpgKotryna Juškaitė Kotryna: Neperduoti savo dėstomo dalyko pagrindų ir tokių bendražmogiškų vertybių, kaip pagarba suaugusiajam, mandagumas, skirtingų žmonių priėmimas.

Gražina: Perdėtas siekis įrodyti, kad tavo dėstomas dalykas yra pat svarbiausias gyvenime.

Kamilė: Nesukurti artimo ryšio su mokiniais.

Mokytojo idealas

Lilija: Toks mokytojas ne tik sugeba sudominti savo dalyku ir išmokyti, bet ir skiepija norą pažinti.

Kotryna: Man mokytojo idealas - mano mama. Ji yra man pavyzdys, kad viskas pasiekiama, jei tik labai nori.

Gražina: Teisingas kiekvienam, besilaikantis žodžio, tikintis mokiniu ir jį palaikantis bei skatinantis pasitikėjimą.

Kamilė: Idealaus mokytojo savybės – noras tobulėti, empatija, gebėjimas suprasti mokinius.

Mokytojas, palikęs giliausią pėdsaką Jūsų gyvenime?

Lilija: Žagarės vidurinėje direktoriaus pavaduotoju dirbęs mokytojas Ratkus. Po to, kai mano brolis ant lininio maišelio trafaretu užsidėjo Vytį ir užrašė „Lietuva“, mus tampė saugumas. Vyresnįjį brolį išmetė iš konservatorijos, jaunėlį išsiuntė į Afganistaną, man, dešimtokei, reikėjo aiškintis mokytojų kambaryje. Ratkus, mačiau, labai nervinosi. O vienuoliktoje klasėje sužinojau, kad dėstys astronomiją. Galvojau – viskas: sukirs, subus, suės ir pasibaigs. Tačiau didžiulė pagarba šitam žmogui, kad viso to nebuvo.

Kotryna: Muzikos mokytoja Ingrida Bučinskienė. Ji ne tik mokėdavo sudominti savo dalyku, įtraukti į būrelius, muzikuoti, bet ir atvirai bendraudavo su mokiniais. Visada galėjai pas ją ateiti su džiaugsmais, vargais ir rūpesčiais, pasiguosti, paklausti patarimo.

artuma202310_rs-10-grazina.jpg Gražina Civilkienė Gražina: Tokių buvo daug... Ir klasės vadovė, kuri žavėjo savo švelnumu, supratingumu, išradingumu. Taip pat chemijos mokytoja– griežta, reikli ir labai elegantiška.

Kamilė: Keletas gimnazijos mokytojų darė didelį įspūdį. Skirtingos patirties ir darbo metodais, jos visos yra mokytojos iš didžiosios raidės.

Pati esate mokytoja, nes...

Lilija: Myliu vaikus, šunis ir arklius!

Kotryna: Taip panorėjo Dievulis. Dar 10-oje klasėje buvau tikra, kad nebūsiu mokytoja. Vis dėlto, įstojus į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, katedros vedėjos buvome paskatinti būtinai studijuoti ir muzikos pedagogiką, o trečiame kurse gavau pasiūlymą mokytojauti Raguvoje. Priėmiau iššūkį, nors buvo nelengva ir studijuoti, ir važinėt iš Vilniaus dirbti.

Gražina: Niekada nenorėjau būti mokytoja, bet buvau pakviesta tuometinio parapijos klebono. Dažnai sau pritaikau giesmės žodžius: „O, Kristau, Tu mane pastebėjai...“ Vis pagalvoju– kas ir kuo būčiau, jei ne Jo kvietimas?

Kamilė: Jaučiu nepaprastą meilę vaikams. Šis jausmas įkvepia su džiaugsmu sutikti kiekvieną dieną, dovanoja šilumos, jaukumo ir vis kažką naujo. Manau, tai ne tik profesija, bet ir mano gyvenimo pašaukimas: ne tik perduoti faktus ir skaičius, bet ir padėti mokiniams augti ir būti jiems palaikymo šaltiniu.

Ko mokytoją moko mokiniai?

Lilija: Pastabumo, tikrumo, tiesos. Vaikai mato pasaulį tokį, koks yra iš tiesų. Kas, jei ne vaikas, pasakė, kad karalius nuogas!

Kotryna: Įvairiausių dalykų, net ir pasakyti „nežinau“, nes mokytojas ne visažinis.

Gražina: Nuoširdumo, atvirumo. Ypač – kaimo mokyklos mokinukai ir pradinukai.

artuma202310_rs-10-kamile.jpgKamilė Jonaitytė Kamilė: Laisviau kurti, atviriau reikšti emocijas, kurias dažnai suaugusieji laiko savyje.

Ko dar norėtumėte išmokti?

Lilija: Kalbų. Patobulinti anglų ir dar išmokti italų arba ispanų.

Kotryna: Groti liaudiškomis kanklytėmis.

Kamilė: Efektyviau planuoti savo laiką.

Kas sieja pedagoginį darbą ir savanorystę Carite ?

Lilija: Dirbu su specialiųjų poreikių vaikais. Man rūpi, ar jiems pavyks rasti vietą gyvenime, o gal visą laiką reikės palydovo? Gerai, jeigu stiprūs tėvai. Tačiau jeigu ne?

Kotryna: Žmonės. Mokykloje gali ne tik mokyti muzikos, bet ir pakviesti mokinius į savanoriškas veiklas. Kultūros centre turiu vaikų kolektyvą, tad jie dalyvauja ir atlaiduose ar talkose, mergaitės barsto gėlytes, su jaunimu puošiame bažnyčią. Viskas apsijungia.

Gražina: Bendravimas. Gebėjimas suprasti ir padėti, kuo tuomet gali.

Kamilė: Nuoširdumas, pagalba ir tikėjimas tuo, ką darai. Mokykloje ir Carite orientuojamasi į žmonių gerovę, teikiama pagalba.

Kokios brangiausios patirtys Carite ?

Lilija: Per karantiną buvau pakviesta patalkinti Ylakių senelių globos namų virtuvėje. Sujaudino rūpinimasis senukais, neįgaliaisiais, ligoniais, sergančiais insultu, kitomis sunkiomis ligomis. Personalo rūpesčiu buvau tiesiog sužavėta.

Kotryna: Įstrigusi pagalbos prašiusi jauna šeima. Be sutarties dirbęs vyras buvo labai apgautas. Antstoliai išvaržė namus. Tačiau vienas ūkininkas nupirko būstą, mes padėjome įsikurti, organizavome paramą drabužiais, maistu.

Ir, žinoma, – ukrainiečiai. Patalpose, kur giedodavo choristai, apgyvendinome pagyvenusią porą. Vis dar padedame malkomis, maisto produktais.

Gražina: Iš ankstyvosios veiklos įstrigęs džiaugsmo pojūtis, kad gali kitam padėti ir ta pagalba žmogui yra svarbi.

Kamilė: Pažintis su Carito bendruomene. Sutikau nuostabių žmonių, kurie dega tuo, ką daro.

Ką svajotumėte perduoti norintiems prisidėti prie gerumo darbų?

Lilija: Sako, kiek duodi, tiek ir gauni. Todėl, jei jaučiate, kad norite daryti gerus darbus, – drąsiau, nes už gera geru atlyginama. Esu laisvamanė, nesu praktikuojanti katalikė ir negaliu paaiškinti kaip, bet Dievulis ar kažkokia kita jėga mane tikrai saugo.

Kotryna: Drąsos mylėti ir būti mylimiems. Padėti vieni kitiems, nes nežinia, kada mums patiems prireiks kitų pagalbos.

Gražina: Nepraeiti pro šalį, nenusukti akių nuo kitokio ar „nepatogaus“ žmogaus. Gal jam reikia pagalbos, o jis nedrįsta jos paprašyti?

Kamilė: Savanorystė – puiki galimybė kartu kurti geresnę aplinką, atrandant net mažų dalykų prasmę.

Jūsų linkėjimas buvusiems, esamiems ir būsimiems mokytojams...

Lilija: Pirmiausia – sveikatos. Antra, kad mokytojo specialybė netaptų diagnoze, kai, atrodo, viską žinai ir pradedi visus visko mokyti. Geriau – paaiškinti, kas bus vienu ar kitu atveju ir palikti žmogui laisvę pasirinkti, patiriant to pasirinkimo pasekmes. Nes mokomės ir iš savo klaidų.

Kotryna: Suprasti mokinius, o ne tik sausai išdėstyti žinias, mokyti juos gyvenimiškos patirties kaip savo vaikus. Visiems mokytojams linkiu tvirto tikėjimo ir Dievo pagalbos, o būsimiems pedagogams yra drąsos atsiliepti į pašaukimą.

Gražina: Buvusiems– žinojimo, kad mokykloje praleisti metai ir atiduotos žinios– didžiulis indėlis į visuomenės gyvenimą ir sėkmę. Esamiems ir būsimiems mokytojams linkiu pasitikėjimo savimi ir drąsiai priimti iššūkius.

Kamilė: Noriu palinkėti būti nuoširdžiais pirmiausia su savimi, kad galėtumėte būti nuoširdūs su kitais. Linkiu įsimintinų akimirkų, motyvacijos, domėjimosi mokymo procesu ir jausti savo darbo prasmę.

Ieva Urbonaitė, LietuvosCaritas


Reklama

NAUJAUSIAS NUMERIS
2024 birželis 6

Artuma - artuma202406_vir.jpg

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Papilio g. 5
44275 Kaunas
Tel./faks. (8 37) 20 96 83,
8 677 60 970

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22