Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Vytauto Salinio asociatyvi nuotrauka
Spalio intencija: „Melskimės už Bažnyčią, kad įsiklausymą ir dialogą ji priimtų kaip gyvenimo būdą visais lygmenimis ir į visus pasaulio pakraščius leistųsi vedama Šventosios Dvasios.“
Retas vyresnio amžiaus katalikas prisimins dvi popiežiaus Pijaus XII enciklikas, išdėsčiusias šio mėnesio maldos intencijos pagrindus. Prieš 80 metų išleista Mystici Corporis Christi ir Divino Afflante Spiritu. 1943 metais Europa (ir ne tik) buvo užimta baisiu karu, tai šio gilaus skelbimo daug kas neišgirdo nei tada, nei vėliau. Kad esame Kristaus Kūnas, kai kam skamba keistai, o kad Šventoji Dvasia veikia, kur nori, – tuo labiau, nes kurgi Ji mus vargdienius pasieks, jei ne per tarpininkus – aukštuosius mokslus ir svarbius dvasininkus – kai skaitome ir įsisaviname visą Šventąjį Raštą.
Vatikano II Susirinkimas (1962–1965) pirmąjį dokumentą, keičiantį visą liturgiją, taip pat ir Šventojo Rašto skaitinių tvarką, išleido 1963-aisiais, prieš 60 metų. Iki tol, pavyzdžiui, minint kiekvieną šventąją mergelę, Mišiose skaitoma ta pati Evangelija – apie paikas ir išmintingas žibintų nešėjas. 55 kartus per metus! Pasidarydavo koktu vien tik apie šventąsias pagalvoti, bent tiems, kurie kasdien šventė ar dalyvavo Mišiose. Pakeitimai drąsino katalikus, visus krikščionis geriau pažinti Šventąjį Raštą. Tos paskatos vaisius – šeštajame dešimtmetyje tarp katalikų paplito paprotys priklausyti Šventojo Rašto būreliui.
Pirmieji susirinkimai būdavo savotiški. Nedrąsu kažką sakyti, kartu išgirdus tai dienai pasirinktą skaitinį. Čia – ne dvasininkai, o mamos, tėčiai, tetos, jaunimas, seneliai, studentai, viena kita vienuolė ar klierikas. Sakyti, aiškintis, ką Viešpats moko ir teigia, laikytis sveikų, pagrįstų pažiūrų, šiek tiek paskaičius ar girdėjus. Išdrįso kiti namuose skaityti vis po ištraukėlę. Vieni pamilo Senąjį Testamentą, daugelis įsijautė į psalmes, ypač skaitė apie Jėzų Naujajame Testamente. Pasauliečiai išdrįso pasisakyti, aptarti, dalytis, išklausyti, spręsti, skleisti, džiaugtis Dievo žodžiu, būrelio susitikimą baigdami kavute su sausainiais, smagiais linkėjimais ir viltimis.
Dabar jau įprasta dalytis, ir popiežius Pranciškus dėsto, kad tai nėra tik valandos per savaitę pasidalijimo reikalas, o nuolatinė Bažnyčios narių, eilinių ir pareigūnų, pavienių ir veiksnių, vienetų būsena, elgsena, tiesiog pašaukimas – klausytis Šventosios Dvasios širdyje ir vienas kito bendruomenėje. Svarstyti, spręsti, žengti pirmyn, atrasti šių dienų prasmę, reikšmę sutartinai, pagarbiai, drąsiai. Net būsimas sinodas – pokalbìnis: klausytis, išgirsti, išreikšti, įgyvendinti.
