Diana ADOMAITIENĖ
Ši tema gali jus trikdyti. Tikiu, kad esate mylintys ir besirūpinantys savo vaikais tėvai, bet net ir geroje šeimoje gali ištikti patirčių, gyvenimą padalijančių „iki įvykio“ ir „po jo“. Kalbu apie vaikų seksualinį išnaudojimą, šį kartą – apie vaikų pornografiją interneto erdvėje.
„Mama, bet ar tai egzistuoja Lietuvoje?!“ – šūktelėjo pavymui paauglė dukra, man jau bebėgant pro duris į susitikimą su Lietuvos Carito Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms programos vadove Kristina MIŠINIENE, kuri į šį klausimą atsako teigiamai. Jai antrina ir Audronė GECEVIČIENĖ, Kauno apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininkė, sakydama, kad ši problema ne tik egzistuoja – pareigūnai pastebi tokių nusikaltimų augimą. „Šių nusikaltimų aukoms, – sako pareigūnė, – nepailstame kartoti: ‘Tu esi nekalta (-s), tu tapai auka ir mes tave ginsime.’“ Apie seksualinius nusikaltimus elektroninėje erdvėje nereikėtų nė kalbėti, jeigu tai tebūtų netikusių tėvų ar neklaužadų vaikų reikalas.
Milžiniškas verslas
„Tėvai turi žinoti, kad vaikų pornografija interneto erdvėje yra milžiniškas verslas, – pokalbį pradeda Kristina Mišinienė, – ji paplitusi ir turi paklausą, nes tai – milžiniški pinigai, o juos suneša tokių vaizdų žiūrovai. Tai jų iškreiptas poreikis sukūrė šią galingą, didelius pinigų srautus sukuriančią, rinką.“ Turime žinoti, kad tokius nusikaltimus darantis žmogus gali būti ir tarp jūsų kaimynų, nes tai niekuo neišsiskiriantis mūsų visuomenės narys, turintis sutrikimą, kurio auka gali tapti bet kuris vaikas. Jūsų taip pat. Ir ne todėl, kad jūsų vaikas yra blogas, labai įnikęs į kompiuterį arba jūs – netikę tėvai. O todėl, kad egzistuoja paklausos ir pasiūlos mechanizmas. Yra žiūrovai, formuojantys paklausą, atsiranda vaikų gaudytojai-verbuotojai, kurie sukuria pasiūlą. Pasirengimo bendrauti su vaikais jiems galėtų pavydėti vos ne kas antras ugdytojas. Jie atmintinai cituoja vaikiškas knygeles, yra gerai išstudijavę vaikų psichologiją, įvaldę manipuliacijos „meną“. Internete slepiasi po netikrais vardais ir apsimeta mažais berniukais arba mažomis mergaitėmis. Jei vaikas bus sekamas, labai tikėtina, kad bus pagautas, ir ne todėl, kad jis to nori, bet dėl gyvenimo patirties trūkumo nepamatys, neatpažins jam paspęstų žabangų.
Kaip apsaugoti vaiką?
Kad vaikas nepapultų į šias pinkles, atsakingi ir tėvai, kurie turėtų padėti jam atskirti, ką galima skelbti internete, o ko nevertėtų. Pvz., asmeninės informacijos, telefonų numerių. Tėvai turėtų kreipti dėmesį į tai, su kuo vaikas draugauja socialiniuose tinkluose, ką piešia, kokias nuotraukas išsisaugoja; įspėti vaiką apie bendravimo internete su nepažįstamais žmonėmis galimą riziką. Galbūt tai padės, kai jūsų vaikas pateks į netikėtą situaciją, kuomet išmaniajame telefone ar kompiuterio ekrane, žaidžiant visai nekaltus vaikiškus žaidimus, staiga stambiu planu pasirodys lytinis organas, išgąsdinsiantis mažylį. Dar labiau jis sutriks, kai netikėtai suskambės jo telefonas ir nepažįstamas dėdė pasakys, kad žino apie vaiko stebėtus negražius vaizdus jo kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrane. Vaikas ne tik sutriks – jis labai bijos, kad apie tai nesužinotų jo tėvai. Nusikaltimą rezgantys asmenys pasinaudoja vaiko išgąsčiu ir gali priversti jį daryti tai, ko jis visai nenori, bet ko siekia seksualinis smurtautojas. Specialistai nuolat primena, kad labai svarbu kalbėtis su vaiku, jį išklausyti, skatinti dalytis savo jausmais. Tai geri ir teisingi patarimai. Tėvai stengiasi jų paisyti, bet, būkim atviri, vaikai dažnai nedrįsta apie tai prabilti, net nežino, kaip tai padaryti.
Noriu jūsų paklausti: ar jūs išdrįstumėte viešai atskleisti savo pirmą seksualinę patirtį? Ar apie tai, kad buvote neištikima (-s) savo sutuoktiniui? Pamėginote įsivaizduoti? Taip pat jaučiasi vaikas, ir ne tik nedrįsta, bet ir nežino, kaip tai įvardyti.
„Ši industrija pasinaudos trūkinėjančiais santykiais šeimoje, – sako Kristina Mišinienė, – todėl raginu tėvus: domėkitės savo vaikais; stebėkite, ką jie veikia ir su kuo bendrauja.“
Kaip atpažinti, kad vaikas įtraukiamas?
„Kad vaikas galimai matė pornografinio turinio vaizdus, gali atskleisti pakitęs jo elgesys, – sako psichoterapeutė Gitana Steponavičienė, – kuris tampa atvirai seksualizuotas. Reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko žinias apie seksą, neatitinkančias amžiaus: kartais jis imituoja lytinį aktą su žaislais, gyvūnais ar bendraamžiais; liečia, glosto savo genitalijas, apdalija seksualizuotais bučiniais šeimos narius.“ „Vaiko užsidarymas, nerimastingumas ir miego problemos, – tęsia psichoterapeutė, – parodys, kad vaikas kažką slepia. Tėvams pirmiausia reikėtų užtikrinti vaiko saugumą ir nepamiršti, kad po tokios patirties sumažėja vaiko savivertė bei pasitikėjimas suaugusiaisiais. Vaikas jaučia gėdą, baimę ir kaltę. Parodykite, kad jį suprantate, pasitikite ir patikinkite, jog jis nekaltas, kad taip atsitiko. Svarbu išlikti ramiems ir išsklaidyti vaiko nerimą, užtikrinant jį, kad daugiau to nepasikartos. Ramus vaiko išklausymas gali būti gydantis.“
Valstybės vaidmuo
Dar 2010 m. Europos Komisija (EK) siūlė visoje Europos Sąjungoje blokuoti tinklalapius, kuriuose yra vaikų pornografijos. Tuometinė EK vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmström tvirtino, kad tai būtų naudinga, interneto vartotojus apsaugoti galinti priemonė, kuri jau įdiegta Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos šalyse. Paklausta apie vaikų pornografijos svetainių blokavimą Lietuvoje, Kauno apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininkė Audronė Gecevičienė apgailestavo, kad Lietuvoje tokie interneto puslapiai neblokuojami. Nuo 2016 m. interneto paslaugų tiekėjai privalo blokuoti tik prieigas prie nelegaliai Lietuvoje veiklą vykdančių lošimų svetainių. Lietuvoje galima naudotis tik Tėvų kontrolės (angl. parental controls) programine įranga. Priklausomai nuo to, kokia programinė įranga įdiegta kompiuteryje ir kaip ji sukonfigūruota, priklausys, kokią funkciją – laiko, praleisto prie kompiuterio, kontrolę ar turinio internete filtravimo – ji atliks.
Apie tai, kad jų vaikai buvo seksualiai išnaudojami interneto erdvėje, tėvai sužino iš pareigūnų jau prasidėjus procesiniams veiksmams. Skaudžiausia, kad net ir tokiose bylose, kuriose vaikai tampa seksualinio smurto aukomis, yra labiausiai saugomos ne vaiko (!), bet įtariamojo teisės. „Kad tai suprastume, – sako Kristina Mišinienė, – turime žinoti Advokatūros sukūrimo istoriją, kuri pasakoja, kad advokato profesija buvo tam ir sukurta, idant gintų įtariamojo teises, surinktų visą medžiagą ir įrodytų, kad galbūt jis nekaltas. Tai advokato pirmasis tikslas, apie aukos gynybą buvo pradėta galvoti gerokai vėliau. Užsienio šalyse yra advokatų biurų, kurie specializuojasi tik aukų gynimo procese. Lietuvoje to dar nėra, todėl būdami nukentėjusiais turėtume aktyviai domėtis tiek bylos eiga, tiek savo kaip nukentėjusiųjų asmenų teisėmis ir įstatymais. Klausimus pateikite ne tik savo advokatui, bet ir bylos eigą kontroliuojančiam prokurorui, kad asmuo, galimai padaręs nusikaltimą, gautų sąžiningą savo ‘veiklos’ įvertinimą. Jeigu įtariamojo advokatai ar artimieji bando daryti poveikį, turite rašyti pareiškimą policijai.“
Ar visada tokius nusikaltimus padarę asmenys būna nubausti realia laisvės atėmimo bausme? „Turbūt juokaujate? Bausmės juokingai mažos“, – toks pareigūnės Audronės Gecevičienės atsakymas priverčia suklusti, nes šio skyriaus kriminalistai, norėdami atskleisti šiuos nusikaltimus, dirba nepaisydami nei savo sveikatos, nei darbo viršvalandžių. Skaudžiausia, kad kai vaikai įtraukiami į tokius nusikaltimus, po jų būna sunkesni – seksualinis išnaudojimas ir žaginimas, tačiau jau ne virtualiame, bet realiame pasaulyje. Pareigūnai, tiriantys šiuos nusikaltimus, būna labai nusivylę, kai asmuo, įvykdęs tokį nusikaltimą, yra probuojamas (lygtinai atleidžiamas nuo bausmės) ir paleidžiamas teismo salėje; tada atsiranda rizika, kad toks asmuo savo nusikalstamą veiklą gali vykdyti ir toliau.
Tėvai turėtų kovoti už savo vaiką ir nepasiduoti įtariamojo asmens artimos aplinkos poveikiui, paprastai kalbant, neimti dažnai pasiūlomų pinigų, galvojant apie tai, kad šiandien nukentėjo mano vaikas, rytoj gali nukentėti kaimynų mažylis. Pinigai niekada neatstos moralinės, psichologinės ir fizinės žalos, padarytos mūsų vaikams. Pareigūnai vaikų labui ragina tėvus išlikti kategoriškoje pozicijoje ir nesileisti į kalbas apie „atleidimus“, kurie nieko bendra neturi su tikru atleidimu.
Apie vaikų pornografiją Lietuvoje prakalbome todėl, kad esame emociškai „alergiški“ bet kokiai prievartos apraiškai. Tėvai, be jokios abejonės, atkreips dėmesį į specialistų rekomendacijas, kaip apsaugoti savo vaikus, bet kodėl savo piliečių saugumu realiai nesirūpina valstybė ir neapibrėžia įstatymu, kad Lietuvoje pornografinio turinio interneto puslapiai būtų blokuojami? Apie tai – kitame Artumos numeryje.
