Popiežius Pranciškus, pradėdamas šeimai skirto Vyskupų Sinodo pirmąją asamblėją, kvietė į atvirą ir nuoširdžią diskusiją apie šeimų patiriamus iššūkius. Daugeliu atžvilgių Sinodas tokią diskusiją pateikė. Tačiau susituokusių porų, parinktų kalbėti Sinode, liudijimai atskleidė tik paviršutinišką diskusiją apie pastoracinius iššūkius, apimančius šeimų atvirumą gyvybei ir Bažnyčios mokymu besistengiančių gyventi porų sunkumus. Tai galėjo sudaryti įspūdį, jog viskas, ko reikia norint skatinti katalikiškų šeimų gyvybės kultūrą, – tai visapusiška katechezė apie santuokinius ir dvasinius privalumus naudojant natūralų šeimos planavimą (NŠP).
Tarp pasisakiusiųjų pastebimai trūko katalikų porų, priimančių Bažnyčios mokymą šiuo klausimu, bet turinčių sunkumų jį įgyvendinant. Jos galėtų pasiūlyti savo įžvalgų apie tikrus vaisingumo metu sutuoktinių išgyvenamus iššūkius. Daugelis tų vyrų bei moterų vargsta su neaiškiais vaisingumo požymiais, santuokine įtampa dėl užsitęsusio susilaikymo, medicininių priežasčių, menkų finansų sukeltų komplikacijų ar netgi dėl neplanuotų nėštumų, nors ir vykdo visus NŠP nurodymus.
Daugelį šie sunkumai atveda į tikėjimo krizes, o kai kreipiasi į savo bažnytines bendruomenes ieškodami atsakymų, kaip išspręsti netikėtus sunkumus, atranda nedaug pagalbos ir netgi supratimo. Anksčiau kentėjusios izoliacijoje, šios šeimos atrado diskusijų erdvę internete ar socialiniuose tinkluose. Tai geri katalikai, dauguma skaitę šv. Jono Pauliaus II mintis apie kūno teologiją, jo Meilę ir atsakomybę, Christopherio Westo ir panašius raštus. Jie priima enciklikos Humanae Vitae mokymą. Šios poros daugiau nieko nenori, kaip tik apibūdintą Bažnyčios mokyme gražiąją santuokinės meilės viziją paversti praktika. Sykiu jos trokšta erdvės diskutuoti apie iššūkius, kylančius gyvenant tuo mokymu...
Balsai virtualybėje apie realybės patirtį
Ne kartą verkdama užmigau ant savo (NŠP) diagramos su išsigandusiu vyru, nežinančiu, kaip man padėti. Lytinis intymumas nebuvo normali sakramentinės mūsų meilės vienas kitam dalis – tik retas malonumas, kuris turėjo būti skaidomas dalimis...
Tokie pastebėjimai (daugiausia moterų) būdingi virtualiems pasidalijimams apie sunkumus. Nors susilaikymas – puiki priemonė išmokti drausmės, nesavanaudiškumo ir bendravimo, tačiau kai jis pailgėja, daugeliui NŠP praktikuojančių porų sukelia rimtų iššūkių. Teigiama, kad taikant NŠP susilaikymas bus gana trumpas (nuo 7 iki 10 dienų per ciklą), o vaisingi periodai aiškiai atpažįstami. Daugeliui taip nėra.
Jaunavedžių poros gali atrasti, kad jų vedybinė naktis ar medaus mėnuo sutampa su vaisingu moters ciklo laikotarpiu. Jei jos nori atidėti kūdikio pradėjimą, vienintelis pasirinkimas – susilaikymas. Kaip viena moteris pasidalijo, santuokinio intymumo mokymasis užtrunka: Mūsų pirmieji negrabūs intymumo bandymai nepavyko dėl mano diskomforto. O kai tik pradėjome aiškintis dalykus, pasirodė mano vaisingumo ženklai, ir mes turėjome susilaikyti...
Ne tik jaunavedžiai patiria diagramų ribas bei intymumo diktatą. Sutuoktiniai, daug keliaujantys dėl darbo, gali patirti, kad jų buvimo namuose laikas nesutampa su nevaisingais ciklų laikotarpiais, o tai reiškia, kad poros nuolat praranda galimybę patirti santuokinį susivienijimą. Netgi neturintys įtemptų darbo grafikų susidurs su tuo, kad jubiliejai, atostogos ar panašūs, ypač tinkami intymumui laikotarpiai sutaps su vaisinguoju periodu. Vėliau ir vaikų auginimas taip pat sumažins poros suartėjimo galimybes. Patirdamos šį nusivylimą, kai kurios poros pasirenka metodo taisyklių ignoravimą ir pradeda lauktis nepatogiu metu.
Pogimdyminiu ir maitinimo krūtimi metu dėl hormoninių pokyčių būtinas ilgas susilaikymas. Perėjimas į tėvystę pareikalauja iš naujųjų tėvų remtis vienas kitu; idealu, kai vaikų auginimo iššūkiai stiprina poros artumą; tačiau siekdami tarp vaikų gimimų išlaikyti tarpus, naudojantieji NŠP gali atrasti, jog būtent tada, kai trokšta intymumo, idant išliktų susiję vienas su kitu, dažniausiai negali to leisti. Daugelis jaučia, jog turi rinktis tarp santuokos stiprinimo ir šeimos kaip visumos gėrio.
Be to, ir daugybė kitų veiksnių apsunkina tikslų vaisingumo požymių atpažinimą. Dėl streso, miego trūkumo (būdingo jauniems tėvams), tam tikrų vaistų, medicininių priežasčių ar perėjimo į menopauzę darosi ne taip paprasta stebėti temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives – esminius NŠP dalykus. Išvengti nėštumo šiose situacijose reiškia priimti ilgus susilaikymo laikotarpius, daugeliui tampančius santuoką griaunančia našta.
Kadangi kūnų artumas yra ir fizinės, ir psichologinės partnerių gerovės bei jų, kaip poros, bendrystės pagrindas, NŠP naudojantys sutuoktiniai, kad apsisaugotų nuo nėštumo, skatinami išlaikyti stiprų fizinį artumą susilaikant nuo genitalijų sueities. Deja, net menkiausias kūnų artumas gali juos sujaudinti, o kai sueitis neįvyksta, dauguma patiria nusivylimą. Didėja pagunda ieškoti fizinio atsipalaidavimo neteisėtais būdais. Vyrai ir žmonos gali pradėti šiauštis prieš savo sutuoktinio artumą, bijodami padaryti nuodėmę. Viena moteris dalijosi: Kaip sutuoktiniai, desperatiškai norėjome būti kartu, tačiau jautėme, jog nuolat turime saugotis vienas kito, visai kaip iki santuokos.
Idant išvengtų pagundos, dauguma porų, sąmoningai ar ne, tokioje situacijoje gali mažinti fizinį artumą. Kita vertus, menkas kūniškas ryšys santuokoje prisideda prie didėjančio susvetimėjimo, streso, nerimo ar net depresijos.
Dėl užsitęsusio susilaikymo auganti įtampa bei spaudimas daugelį pastūmėja vienam su kitu užsiimti seksualine veikla be prokreacinės sueities. Kai kuriems tai sukelia kaltės jausmą ir sumišimą, nes šie veiksmai suvokiami kaip amoralūs, tačiau galintys suteikti santykiams labai reikalingą artumą, nerizikuojant nėštumu. Dauguma sako, kad šių veiklų draudimas yra sunkiausiai įgyvendinama ir sykiu sunkiausiai suvokiama Bažnyčios mokymo dalis. Viena pora teigė: Jautėme, kad neprokreacinio intymumo draudimas buvo našta. Norėjome sustiprinti tarpusavio vienybę ir suteikti malonumo kitam; deja, tam turėjome paaukoti vienybę. Kita moteris: Jaučiuosi santuokinio skaistumo taisyklių griežtumo užspeista, nelaisva. Suvokiau, kad mano lytiškumas, tai, ką maniau esant dovana, skirta padovanoti vyrui, yra apribota.
Kūniški, dvasiniai ir ekonominiai iššūkiai
Sveikata irgi gali apsunkinti NŠP naudojimą. Moterys, turinčios hormoninių sutrikimų, dažnai patiria sudėtingus ciklus. Nors ciklo stebėjimas gali padėti moteriai atpažinti sveikatos problemas, dauguma jų neturi profesionalios priežiūros, pagelbstinčios su katalikišku mokymu derančiais, prieinamais sprendimais, galimybės. Antra, NŠP ypač didina stresą poroms, sužinančioms, kad nėštumas sukels didelį pavojų sveikatai. Pvz., moterys, kurios nori moraliai išvengti nėštumo, nes jo metu patiria sveikatos problemų, arba žino, jog pasunkės su tuo nesusijusios bėdos, privalo pasitikėti NŠP, nors ir patyrė jo neveiksmingumą. Katalikė moteris turi naudoti NŠP net ir išskirtiniais atvejais – kad išvengtų nėštumo, kuris ją tikriausiai nužudytų. Vienintelė Bažnyčios siūloma alternatyva – visiškas susilaikymas iki menopauzės.
Finansinės nãštos, su kuriomis susiduria jaunos šeimos, sunkina NŠP praktikuojančių porų padėtį. Daug jaunų žmonių jaučiasi suvaržyti paralyžiuojančių paskolų, negali rasti padoraus darbo. Viena moteris rašė: Atrodo, kad NŠP (kai praktikuojamas nėštumui išvengti) yra tai, kas sukelia kur kas didesnių padarinių mums, kurie esame finansiškai nestabilūs. Pora, kurioje šeimos galva uždirba 60 tūkst. USD per metus ir kuri turi namus su keliais miegamaisiais, patiria mažiau iššūkių dėl neplanuoto nėštumo, nei tokia kaip aš, kuri pinigų turi tiek, kiek yra drauge sudėjus studentės paskolą su daug mažesnėmis mano vyro pajamomis. Mes uždirbame tik tiek, kad sumokėtume nuomą už mažytį butą ir nusipirktume maisto.
NŠP propaguotojai cituoja jo veiksmingumą lygindami su kitais metodais. Tačiau daug jo naudotojų nusivilia, kai, nepaisant uolaus taisyklių laikymosi ir net nuolatinio konsultavimosi su profesionalu, susiduria su neplanuotu nėštumu. Poros, vengiančios nėštumo, turi pajėgti pasitikėti jų pasirinktu metodu. Daugelis pasijunta NŠP veiksmingumą teigiančios Bažnyčios apgauti ir dažnai patiria tikėjimo krizę: ar tęsti natūralų šeimos planavimą, ar pasitikėti dirbtinėmis priemonėmis?..
Poros šiuose virtualiuose forumuose labiau už viską nori būti girdimos savo kunigų bei vyskupų. Daugelis vylėsi, kad jų sunkumai bus aptariami pirmojoje Sinodo sesijoje. Dabar, priartėjus antrajai sesijai, jos viliasi, jog Sinodo tėvai atkreips dėmesį į tai, kad daugumai žmonių šio mokymo laikymasis sukelia daugiau streso nei teikia gyvenimo. Tie klausimai reikalauja ne vien dabartinio mokymo patvirtinimo, bet nuoširdžios diskusijos ir naujų pastoracinių sprendimų, turint omenyje popiežiaus Pranciškaus gailestingosios Bažnyčios viziją, susijusią su žmonėmis, patiriančiais iš buvimo šeima kylančių iššūkių.
Parengta pagal JAV jėzuitų savaitraščio „America“ (2015 05 18, Nr. 5090) straipsnį, kurio autoriai – Rachel Espinoza ir Tawny Horner, trijų vaikų mama ir teologijos magistras, – dalyvauja NŠP naudotojų virtualiuose forumuose.
