Tėvas Antanas Saulaitis SJ
pexels.com nuotrauka
Popiežiaus maldos intencija gruodžiui: „Melskimės, kad neįgalieji būtų visuomenės dėmesio centre, o institucijos siūlytų programas, kurios skatintų jų aktyvų dalyvavimą.“
Pažvelgę į mūsų aplinką ir ją patyrę galime manyti, kad nesama žmonių, turinčių negalią. Į visas bažnyčias – laipteliais ar keliomis laiptinėmis, šaligatviai dailiai suskilę, gatvėse netikėtos duobytės, į autobusą įlipti gali prireikti stipraus siekio, svarbūs užrašai mažomis raidėmis – ir daugybe kitų apraiškų. Tikriausia vienas iš dešimties žmonių išgyvena kažką – sunkiau girdi, nelengvai juda, neprimato, skundžiasi skausmingu sąnariu...
Todėl jaunimo auklyboje žinomos labai gražios šventraštinės pratybos negaliai patirti, užjausti ir Dievo gydomąja galia pasitikėti.
Paaugliai susiporuoja. Kiekvieni du sugalvoja savo negalią, pvz., vienas ranką užkiš už diržo ar laikys kišenėje, antras būsiąs aklas užrištomis akimis. Kartais pora suriša savo kojas taip, kad abu kartu žingsniuotų trimis kojomis, šonines dirželiu ar virve surišę. Susiruošę eina kelis šimtus metrų, pamažu prisitaikydami prie savo pajėgumo. Pasiekę uždavinio vietą, imasi nurodymų, pvz., iš gamtoje randamų medžiagų pagaminti plūduriuojantį ar plaukiantį prietaisą, kurį šios dienos vėjelis ežerėlyje nupūstų ar srovė nuneštų bent tris metrus. Arba suregzti kryželį, iš duotos medžiagos pagaminti rankdarbį ar paruošti valgio patiekalą. Praėjus kuriam laikui, pratybos baigiasi Naujojo Testamento skaitiniu apie paralyžiuotojo išgydymą. Visi dalyviai atsiriša kojas, rankas, akis, kitaip suvaržančią negalią, atsipūsdami ir pajusdami, kaip Jėzaus gydomoji galia gaivina kūną ir dvasią.
Panašiai mokosi studentai, besirengiantys dirbti tarp neregių – baigiamasis jų egzaminas yra su baltąja lazdele nuvykti į miesto centrą, visur autobusu, ir vaikščioti, atlikti uždavinius, saugiai grįžti į namus. Kiti savanoriauja, išmokdami kurčiųjų kalbos, pirštais ir rankomis susikalbėdami su klausos negalią išgyvenančiais. Išmokstame su lėtais lėčiau eiti, vieni kitiems patarnauti, užleisti vietą ar eilę, garsiau kalbėti ir ko kito, jei reikėtų, kantriai nešti savo ir kitų naštą. Pamažu pritaikomos sąlygos visiems saugiai vaikščioti, pereiti gatvę, surasti kelią, dalyvauti pasitarime, pravesti užsiėmimą, dirbti, sustoti pailsėti ir visa kita, kas oriam ir pagarbiam bendravimui priklauso.
Visi esame savo būdu silpni, jautrūs ir pajėgūs Dievo maži ir dideli vaikai.
