Roberto Sorin / unsplash.com nuotrauka
Nuprotėjo tas daktaras. Katalikiškame žurnale šeimai – prieš gyvybę! Kur žiūri redaktorius ir vyskupai? Taip jau yra, kad visą gyvenimą savo pacientams (dabar kažin kodėl nemadinga ar nepolitkorektiška sakyti „ligoniams“) skiriu daugybę antibiotikų. Antibiotikas paraidžiui iš lotynų kalbos ir verčiamas „prieš gyvybę“. Sistemingai ir apgalvotai, veikdamas grupėje ir iš anksto susitaręs, žudau mikrobų padermes. Ir sąžinė negraužia. Ir per išpažintį neišpažįstu nusidedantis V Dievo įsakymui. Dar blogiau Indijoje. Ten kažkurios religijos išpažinėjai dėl draudimo žudyti sutemus net ugnies nekuria. Mat mašalai į šviesą lėks ir netyčia negyvai sudegs.
Penktąjį įsakymą mes – žvejai, medžiotojai, mėsos valgytojai, kenkėjų naikintojai… labai subtiliai apeinam. Ir kuo ta, pavyzdžiui, maliarinė uodė (uodai nekanda) ar tas vienaląstis meningokokas kaltas, kad Dievas juos tokius agresyvius sukūrė?
Dar tik 2028-aisiais bus šimtas metų, kai atrastas penicilinas. Fabrikai jį pradėjo gaminti 1942 m. Po Antrojo karo mokslininkai ir farmacininkai pateikė daugybę preparatų. Išgelbėta milijardai gyvybių. Ne vien žmonių, gyvūnų irgi. Antibiotikus skiria ne tik gydytojai, bet ir veterinarai, taip pat ūkininkai. Be antibiotikų mes jau neapsieiname, kaip be elektros ar interneto. Tačiau per tuos kelis dešimtmečius spėjome taip prisišiukšlinti, kad mikrobai prisitaikė ir išgyvena antibiotikų terpėje, o mes kuriame naują vaistą. Jie vėl prisitaiko, mes jiems dar platesnio spektro, dar išmanesnį antibiotiką pakišam. Galiausiai pastaruosius trisdešimt metų jau nieko naujo nebegalime jiems priešpriešinti: jie vis prisitaiko. Vaistų rezervas mažėja. Mačiau ne vieną laboratorijos atsakymą, kur mikrobo atsparumas visuotinis – gydyti nebėra kuo, pacientas nepasveiks.
Mikrobų atsparumo antibiotikams problema tokia rimta ir grėsminga, kad dėl to įsteigtos tarptautinės organizacijos ir mokslo įstaigos. Gydytojai su veterinarais nuolat tobulinasi šioje srityje. Mano valstybė nepratęsia man licencijos, jeigu kas penkerius metus neišklausau kursų apie racionalų antibiotikų vartojimą.
Be recepto antibiotiko neparduos. Gydytojas paskirs antibiotiką tik bakterijų sukeltai ligai gydyti. Sloga, kosulys, gerklės skausmas su karščiavimu – labiausiai tikėtina, kad tai peršalimas. Virusinė liga. Antibiotikas nepadės. Gripo, koronavirusinės infekcijos metu irgi nepadės. Prieš gydymą antibiotikais, jeigu reikia ir įmanoma, turi būti paimti pasėliai, atlikti laboratoriniai tyrimai – kraujo, šlapimo. Net namie patys trečią karščiavimo dieną, jei gydytojas nepaskyrė, o jums baisiai norisi to antibiotiko, galite nusipirkę vaistinėje atlikti greitąjį C reaktyviojo baltymo testą. Tik lašelis kraujo. Tuo pačiu tyrimu, tik tikslesniu, remiamės ir ligoninėse ar poliklinikose, kai norime atskirti, ar liga virusinė (nereikia antibiotiko), ar bakterinė (galbūt reikia antibiotiko). Tačiau nustatyti ligą ir receptą išrašyti vis tiek reikės gydytojui.
Ligoninės, slaugos ir globos įstaigos yra tos vietos, kur labai greitai mikrobai tampa atsparūs antibiotikams. Todėl tenka taikstytis su izoliacija, lankymo ribojimais, pacientų grupavimu, pirštinėm, kaukėm, specialia apranga, ištraukiamąja ventiliacija, dezinfekantais, rankų higiena, vidaus infekcijų protokolais, antibiotikų skyrimo algoritmais. Svarbi gydymo antibiotikais trukmė: juos vartoti būtina tiek dienų, kiek paskyrė gydytojas, o ne baigti tada, kai pagerėja savijauta.
Mikrobų atsparumas – tik viena bėda. Neretai žmogus būna alergiškas antibiotikams. Kai kada jie sukelia nepageidaujamus reiškinius: kas penktam vartotojui skrandžio ar žarnyno sutrikimą, dažnai burnos ar makšties kandidozę. Beveik visada su antibiotikais vaistininkas pasiūlys vadinamųjų biopreparatų. Gerųjų bakterijų nauda vartojant antibiotikus vis dar tiriama, galutinai neįrodyta. Gal kai kurios padermės kai kurioms pacientų grupėms. Probiotikai dažniausiai nekenkia. Lauksim išsamesnių tyrimų ir rekomendacijų. Savo pacientams patariu mieliagrybį, jeigu antibiotikas plataus spektro ir jeigu kursas ilgesnis nei dešimt dienų.
Mūsų valstybė reikalauja, jog kiekvienoje vaisto pakuotėje būtų informacinis lapelis lietuvių kalba. Ten bus parašyta, ar galima tabletes smulkinti, gerti prieš valgį, pavalgius ar su valgiu, kokio nepageidaujamo poveikio tikėtis. Skirkim laiko, perskaitykim. Jei liko klausimų, tegu gydytojas ar vaistininkas atsako. Antibiotikų tikrai negalima užgerti sultimis, pieno produktais, alkoholiu. Geriausiai vanduo. Subtiliai paklauskime gydytojo, ar antibiotikas derės su jūsų kitais vartojamais vaistais, ypač mažinančiais kraujo krešumą, skrandžio rūgštingumą, ar kontraceptikais.
Sutrikdėme klimato, santykių tarp valstybių ir visuomenės grupių moralinę pusiausvyrą. Santykį su Dievu bandome atkurti klausykloje. Su tais antibiotikais suardome gerųjų ir blogųjų bakterijų balansą. Gal dar nevėlu? Visur. Galgi negrįžtamumo riba neperžengta? Juk gyvi esame todėl, kad mikrobai mums leidžia. Saugokim geruosius.
