Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Lapkričio intencija: „Melskimės už kenčiančius vaikus, ypač benamius, našlaičius, karo aukas, kad jiems būtų užtikrintos galimybės ugdytis ir vėl patirti šeimos meilę.“
Pernai, užpernai, karantino metu įėjęs į savo parapijos bažnyčią nuo priekio, nuo altoriaus, galėtum apibūdinti, išvardyti susirinkusius žmones, kai visi pripratę maždaug toje pačioje vietoje sėdėti, nors nebebūna pirktų ar užsakytų bažnyčios suolų. Štai tarp trečios ir ketvirtos kolonos dešinėje pusėje vis matosi būrelis su kūdikių vežimėliais. Keli šeimos paaugliai sukasi apie mamą ir jų globojamojo vežimėlį. Šeima kurį laiką, kelis mėnesius globoja naujagimius, kol jie bus įvaikinti. Kai jau ilgėliau tas pats vaikelis, pradeda rūpėti, kad tik kuo greičiau geri žmonės pasiimtų vaikiuką į savo širdį ir namus visiems laikams.
Kai mudu su sesute dar buvome vos pradinukai Pasaulinio karo pabaigoje, iki šiandien išliko klaikus vaizdas Vokietijos pašte – už pašto tarnautojų visa siena, išklijuota berniukų ir mergaičių nuotraukomis. Po karo vaikai ieško tėvų, tėvai ieško savo vaikų. Mes patys turėjome vaikščioti su neperšlampamu vokeliu aplink kaklą su asmens duomenimis. Dabar pastebime, kaip dažnai nuo pat karo pradžios Ukrainoje skelbiama, kiek vaikų žuvo. Patys pažeidžiamiausi tie, kurių gyvenimas dar prieš akis. Lietuviai po Antrojo pasaulinio karo priglaudė „vilko vaikų“ ar kitų našlaičių čia, namie ar tolimoje Sibiro tremtyje, užaugino su meile kaip savo.
Popiežius Pranciškus su tokia pagarba ir meile priglaudžia vaikus arba net savo vietą viešoje salėje užleidžia, arba kalbina priėjusį vaikelį, kol suaugusieji ir visa publika, dvasininkai laukia. Ne tik priglausti ragina, bet ir užtikrinti švietimą, mokslą, galimybę vystyti Dievo duotas dovanas, gabumus, galimybes. Kiek gražių išradimų skirta tiems, kuriems sunku vaikščioti, keliauti, regėti, girdėti, kad visi galėtų kuo pilnutiniau gyventi patys ir žmonių, artimųjų draugijoje. Kiek pastangų dedama praverti mokyklos vartus tiems, pas kuriuos nėra mokyklos, aukštesnio ar aukštojo mokslo, interneto su nuotoline pagalba net per kelis žemynus. Visur ir visaip yra būdų prisidėti, palaikyti – nuo savo kaimynystės miestelyje ar didmiestyje iki tolimiausių dykumų ir jūrų.
